Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas
Kauno savivaldybėje klesti kyšininkavimas. Vietoje trypčiojantis Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas nesvarsto partiečių veiklos ir laukia komandos iš viršaus.
Du trečdaliai duotų kyšį
Kauno tarybos Antikorupcijos komisijos užsakymu tyrimą atlikusios bendrovės „Factus Dominus“ išvados nemalonios valdininkams.
Su Kauno savivaldybe turėję reikalų respondentai teigė, kad dažniausiai kyšius davė statybos leidimų ir infrastruktūros, Viešųjų pirkimų ir Urbanistikos skyriuose bei savivaldybės įmonėje „Kapinių priežiūra“.
Anketoje buvo 35 klausimai apie korupciją.
Korupcijos nepateisina 79 procentai apklaustųjų, tačiau apie 68 procentus jų duotų kyšį, o kyšį imtų 40 procentų.
Tik 2 procentai apklausos dalyvių mano, kad atsakomybė dėl kyšio tenka jo davėjui. Apie 62 procentus respondentų nepraneštų apie korupcijos atvejį.
„Manau, kad vyresnius žmones vis dar veikia sovietinis palikimas – „geriau nesikišti“, o jaunimui trūksta pilietinės savimonės“, – sakė tyrėjus konsultavęs profesorius sociologas Gediminas Merkys.
Ragins aiškintis priežastis
„Darysime korekcijų savo veikloje. Panašūs tyrimai atliekami ir kitose šalyse“, – paklaustas apie apklausos naudą tikino Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Tėvynės sąjungos frakcijos narys Raimundas Kaminskas.
Jis skundėsi, kad neigiamą įvaizdį galėjo suformuoti ir prasti savivaldybės viešieji ryšiai.
„Apklausos leidžia geriau sužinoti apie korupcijos reiškinius, kurie nepasiekia teisėsaugos institucijų. Tai padės įtikinti politikus, kad reikia daugiau dėmesio skirti viešiesiems ryšiams. Administracija galės aiškintis, kas vyksta tuose skyriuose“, – aiškino R.Kaminskas. Jis nelinkęs pripažinti, kad iki šiol silpnai veikia ir jo vadovaujama Antikorupcijos komisija.
Partijos bičiuliai neliečiami
R.Kaminskas pernai pirmojo komisijos posėdžio pradžioje teigė, kad neatsižvelgs į asmenines draugystes ar politinius ryšius. „Mūsų tikslas – formuoti savivaldybės antikorupcinę politiką. Jokių partijos kolegų dangstymo negali būti“, – kalbėjo R.Kaminskas.
Dabar būtent dėl partijos kolegų elgesio R.Kaminskas pateko į nepavydėtiną padėtį. Nuo praėjusių metų gegužės 31-osios iki šių metų vasario 25-osios įvyko 12 komisijos posėdžių, svarstyta 100 klausimų, tačiau vengiama tokių, kurie susiję su konservatoriais.
Opozicijos atstovai pastebi, kad komisija nesvarstė savivaldybės audito S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome veiklos išvadų, nes jos nepalankios konservatoriui Seimo nariui Rytui Kupčinskui.
Komisija netyrė aplinkybių, kaip viešuosius ir privačius interesus supainiojęs konservatorius Alvydas Gineitas tapo bendrovės „Autrolis“ vadovu. Taip pat nesiaiškino dėl bandymo Kovo 11-osios vidurinės mokyklos teritoriją perduoti buvusiems savininkams, kuriems bandė talkinti konservatorius Adolfas Antanas Balutis.
„Tai netiesa. Komisija turi reglamentą, nuostatus, pagal kuriuos dirbame. Imamės tyrimo, jei gauname pareiškimą. Dėl aerodromo audito išvadų kreipiausi į merą, kad jis paaiškintų, kaip įgyvendinamos savivaldybės kontrolieriaus ir vidaus audito išvados. Neturiu jokių duomenų apie mokyklos teritoriją, todėl negaliu svarstyti šio klausimo. Kalbant apie A.Gineitą, jį vadovu paskyrė įmonės valdyba. Tai, kad esu konservatorius, man darbe netrukdo“, – bandė tikinti R.Kaminskas.
Opozicijai priklausantys miesto tarybos nariai skeptiškai vertina Antikorupcijos komisijos veiklą. Jų manymu, R.Kaminskas veikia nesavarankiškai ir linkęs dangstyti partijos narių nuodėmes.
Nežino, kur pranešti
Kaip parodė sociologinis tyrimas, kauniečiai rimčiausia miesto problema vadina nesutvarkytas miesto gatves ir kiemus. Respondentų manymu, labiausiai korumpuotos įstaigos Kaune – policija, teismai, savivaldybė, Kauno medicinos universiteto klinikos ir partijos. Respondentai mano, kad per pastaruosius 10 metų korupcija Kaune padidėjo.
„Šiek tiek stebina toks prastas savivaldybės vertinimas. Gyventojų nuomonę labiausiai formuoja ne asmeninė patirtis, bet žiniasklaidoje pasirodanti informacija apie korupcijos skandalus“, – svarstė G.Merkys.
„Kaip išvengti korupcijos? Svarbiausia užtikrinti, kad sprendimus priimantis asmuo neturėtų kontakto su sprendimo prašančiu asmeniu“, – įsitikinęs „Factus Dominus“ direktorius Kęstutis Tarnauskas.
Didžiausias netikėtumas tyrimo užsakovams buvo tai, kad apie Antikorupcijos komisijos pašto dėžutę, anoniminį telefono numerį ir pašto dėžutę savivaldybėje žino tik 1-2 procentai apklaustųjų.
Apklausa atlikta praėjusių metų pabaigoje, apklausti 1054 respondentai nuo 18 iki 75 metų. 93 procentai apklaustųjų Kaune gyvena daugiau kaip 10 metų. Apklausa savivaldybei kainavo 34 tūkstančius litų.
