Kaip mus veikia gėjų kultūra
Moterys visų pirma išmoko gauti naudos iš homoseksualios meilės šalininkų kovos už teisę būti savimi. Gėjų kultūra erotizavo vyrišką kūną, ir moterys dabar žavisi juo kino filmuose, per televizorių, per futbolo mačus ir teniso turnyrus… „Anksčiau buvo manoma, kad būtent vyrui priklauso aktyvi pradžia, jis žaidžia moters kūną, jį įsisavina, o ne atvirkščiai, – pabrėžia seksologas Igoris Konas. – Dabar pats vyriškas kūnas tapo geismų objektu.
Moterys gavo galimybę legaliai mėgautis jo grožiu. Be to, dėl homoseksualios kultūros įtakos vyrai leido moteriai imtis aktyvesnio vaidmens intymiuose santykiuose; nereikėtų pamiršti, kad šiais laikais daugelio mėgstama poza „moteris viršuje” dar visai neseniai daugeliui buvo nepriimtina”.
Nauja kultūrinė aplinka
Gėjų kultūra, kuri ilgą laiką buvo tabu, tapo bendros visuomeninės kultūrinės terpės dalimi 1980-1990 metais, kai AIDS paplitimas pasaulyje sutapo su homoseksualų siekiu legalizuoti savo gyvenimo būdą masinių gėjų paradų pavidalu. Savo gyvenimą padarę viešesnį ir atvirą, jie paradoksaliai praplatino laisvės sąvoką ir heteroseksualiems asmenims, iškovodami teisę bet kuriam žmogui parodyti savo sugebėjimus.
Būtent todėl dabar galima būti moterišku vyru ar vyriška moterimi, galima išbandyti įvairias lytis, labiau atskleisti savo prigimtį. Gėjų ir heteroseksualų dialogas dabar jau yra įmanomas, suprantama, kad vienalytė meilė tokia pat įvairiaspalvė ir kintanti, kaip ir skirtingų lyčių. O lytinė identifikacija dabar yra viena iš daugelio mūsų identifikacijų.
„Mes piešiame savo paveikslą įvairiomis spalvomis”
„Iš gėjų galima išmokti, kad žmogaus lytinė orientaciją reikėtų palikti už skliaustelių. Pažintis su kito orientacijos žmonėmis gali padėti geriau suprasti … pačius save ir tapti laimingais,” – mano seksologas Igoris Konas.
„Nesutikę žmonių, kurių orientacija ne tokia kaip mūsų, mes esame tiesiog persunki stereotipų, prietarų ir keistų įsitikinimų. Būtent pažintis su jais mums parodo, kad apskritai žmonių nereikėtų dalinti į kategorijas – gėjus ar „natūralas” (arba vyrai ir moterys). Tokia pažintis mums duoda progą suprasti, kuo kiekvienas iš mūsų yra panašus ar kuo skiriasi nuo kito.
Taip po truputį surandame save. Juk laimė nepriklauso nuo to, kaip sekame kieno nors pavyzdžiu: pavyzdžiui, jei esi vyras tai turi kautis ir visiems vadovauti. Tai berniukiškas įvaizdis: tikras vyras savo vyriškumą piešia įvairiomis spalvomis. Taip pat, kaip ir tikra moteris savo moteriškumą.
Ir esmė ne tame, kad mes galima kažką mechaniškai gauti iš homoseksualios praktikos, bet tame, kad suprantame esant galimybę, kurios anksčiau net nepastebėdavome. Tai nereiškia, kad turime pulti tai tuoj pat įgyvendinti savo gyvenime: juk kai kurie atradimai gana rizikingi, kai kurie prieštarauja mūsų įsitikinimams. Bet naujos tokios žinios keičia mūsų santykius su kitais žmonėmis, leidžia geriau suprasti save ir mus supančio pasaulio įvairovę.”
Šaltinis: Psychologies.ru
