Bažnyčiai palaiminus egzorcistų prašymą, netrukus Lietuvoje pradės veikti juos vienijanti asociacija. Į asociaciją susibūrę egzorcistai tikisi ne tik dalytis darbo patirtimi, bet ir ištiesti vienas kitam pagalbos ranką išvarant piktąsias dvasias. Bažnyčios hierarchai tikisi, kad mūsų šalies egzorcistus suvienysianti organizacija padės palaikyti ryšį su kitų šalių kovotojais su piktosiomis dvasiomis. Į Kurtuvėnų miestelio Šiaulių rajone kleboniją per mėnesį užsuka bent keli piktųjų dvasių apsėsti žmonės. Čia jie ieško ir tikisi sulaukti klebono Kęstučio Daknevičiaus pagalbos. Jis – vienas iš šešių Lietuvos egzorcistų, padedančių žmonėms atsikratyti piktųjų dvasių ir apvalančių sielą nuo velnio. Egzorcistas tikino, kad piktųjų dvasių apsėdimai šiandien Lietuvoje – rimta problema. “Atvyksta tikrai nemažai žmonių, kuriems reikia pagalbos. Tikrųjų apsėdimų tarp jų gal ne tiek ir daug, tačiau daugumos atvykėlių atvejai tikrai rimti”, – pasakojo K.Daknevičius. K.Daknevičius buvo vienas idėjos suburti kunigus egzorcistus į asociaciją iniciatorių. “Būna labai rimtų atvejų, kai vieno egzorcisto nepakanka, reikia prašyti pagalbos. Asociacija mums padėtų ir šiame reikale”, – pasakojo jis. Draugėn susibūrę Lietuvos egzorcistai bendrautų ne tik tarpusavyje, bet ir su kolegomis iš kitų šalių. Prieš kelias dienas posėdžiavę mūsų šalies Bažnyčios hierarchai patikėjo Lietuvos vyskupų konferencijos Nuolatinei Tarybai patvirtinti būsimosios organizacijos statutą.

Vienas Vatikano universitetų siūlo specialius kursus kunigams, norintiems tapti demonologais ir egzorcistais. “Nėra abejonių, jog mūsų amžiuje velnias dažnai kišasi į žmonių gyvenimus”, – pareiškė tėvas Paolas Skarafonis (Paolo Scarafoni) kursą klausyti pradėjusiems studentams, kurie mokysis susidoroti su demonais, jei gyvenime bus lemta su jais susitikti. “Ne kiekvienas iš jūsų taps egzorcistu, bet kiekvienas kunigas privalo žinoti, kaip atskirti psichikos sutrikimus nuo piktosios dvasios pasireiškimo”, – sakė jis. Keturis mėnesius truksiantys kursai “Egzorcizmas ir išlaisvinimo maldos” dėstomi “Pontifical Regina Apostolorum” universitete Romos priemiestyje. Į juos susirinko apie 120 studentų iš viso pasaulio. Jie klausysis paskaitų apie satanizmo ir demonų apsėdimo ganytojiškuosius, dvasinius, teologinius, liturginius, medicininius, teisinius ir kriminologinius aspektus. Vienas kunigas, prašęs neviešinti jo pavardės, pasakojo kursuose dalyvauti nusprendęs po to, kai jaunos jo parapijos merginos išpažinties metu patyrė “keistų pasikeitimų”. “Pasikeitė merginos balsas ir veidas. Ji pradėjo kalbėti kalba, kurios negalėjo žinoti. Neretai susiduriu su panašios bėdos kamuojamais žmonėmis, kurių daug daugiau, nei įsivaizduojame”, – sakė kunigas. “Jei po kursų vyresnybė nuspręs, jog turėčiau tapti egzorcistu, priimsiu šią naštą”, – pridūrė jis.

Egzorcizmas – blogio dvasių ar demonų išvarymas iš žmonių, vietų arba daiktų, kur jie yra įsikūniję. Pats pavadinimas yra kilęs iš graikiško atitikmens “exorkizein”, kas išvertus ir reikštų “nelabos jėgos išvarymą”. Medicininės pažangos dėka šiandien mažiau tikinčiųjų “piktosios dvasios įsikūnijimu į žmogų”. Krikščioniškas tikėjimas velnio išvarymu, žinia, nėra šiuolaikinis reiškinys. Naujajame Testamente galima surasti istorijų, kuriose pasakojama, kaip Kristus išvijęs demonus, užvaldžiusius žmonių kūnus. Kad ir Evangelijoje pagal Morkų, penktame skyriuje rašoma, kaip Kristus išvijęs demoną, vardu Legionas: “Šventykloje buvo žmogus, užvaldytas blogio jėgos”. Kristus išvijęs nelabąjį sakydamas: “Nutilk ir palik jį.-Tada blogio dvasia garsiai rėkdama išėjo iš žmogaus kūno”. Teisybės dėlei reikia paminėti, kad panašūs pasakojimai gali sukelti klaidinantį įspūdį apie tokių atvejų skaitlingumą, be to, senovės izraelitai bet kokias tuometine medicina nepaaiškinamas ligas priskirdavo “apsėdimui”. Viduramžiais “velnio apsėdimas” buvo toks paplitęs reiškinys, jog priminė psichinę epidemiją. Tipišku pavyzdžiu galima laikyti vienuoles uršulietes iš Loudun miesto Prancūzijoje. Nors ir po šiai dienai nežinoma tikroji jų pamišimo priežastis, psichiatrijos profesorius V.P. Osipovas pateikia savo versiją: ” Aristokratei Žanai de Belfil, vienai iš vienuolyno vyresniųjų, naktimis ėmė vaidentis ne per seniausiai mirusio vienuolyno prioro šmėkla.

Kauno šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Vytenis Vaškelis – vienas iš kelių Lietuvos egzorcistų. Egzorcistu penkerių metų laikotarpiui ganytojas paskirtas Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus 2005 metų gegužės 31 d. dekretu. Jame, kreipiantis į paskirtąjį egzorcistu – kun. V. Vaškelį, teigiama: „Gerasis Viešpats teapdovanoja Jus savo malone, kad, vykdydamas savo vyskupo siuntimu pavestas pareigas, prisidėtumėte prie tikinčiųjų dvasinės gerovės, vaduojant juos nuo piktosios dvasios įtakos jų gyvenimams.” Lotynų kalbos žodis exorcismus reiškia išlaisvinimas, išvadavimas. Pagal religijotyros žodyną, egzorcistas yra asmuo, šiuo atveju katalikų dvasininkas, turintis teisę atlikti egzorcizmus – apeigas „piktosioms dvasioms, tariamai sukeliančioms ligas ir kitas nelaimes, išvaryti.” Katalikų Bažnyčioje kunigai egzorcistais uoliau pradėti skirti po Vatikano II Susirinkimo (1962-1965). Tokį Bažnyčios žingsnį skatino padidėjęs žmonių smalsumas burtams, ekstrasensams, okultistams, magijoms bei su tuo susiję padariniai žmogaus sveikatai, likimui. „Ne vien mūsų krašte, bet, tarkim, Prancūzijoje kiek daug veikia įvairių būrimo salonų! Lietuvoje Vatikano II Susirinkimo nutarimų diegimas vėlavo, – sako kunigas egzorcistas V. Vaškelis. Dabar kai kurios šalies vyskupijos ir arkivyskupijos turi vyskupų paskirtus egzorcistus, o kitose vyskupijose dar ruošiamasi tai padaryti.

[Dialogo kultūros institutas (direktorius Rimantas Meškėnas) 2004 m. išleido egzorcisto Gabriele Amorth knygą „Nauji egzorcisto pasakojimai”, kurios įžangoje ginama kardinolo A. J. Bačkio pasmerkta aiškiaregė Lena Lolašvili, rėmusi atstatydintą prezidentą R. Paksą. Bažnyčia paneigė įžangoje aprašytą atvejį, kad Leną Lolašvili tyrė pats G. Amorthas, bet vėliau A. Antanaičio TV laida „Pulsas” parodė šio tyrimo vaizdo įrašą.]

[…] Laidoje dalyvauja Teisingumo ministerijos religijų reikalų tarybos vyr. specialistas Juozas Ruzgys, Dialogo kultūros instituto direktorius Rimantas Meškėnas ir Šv. Pijaus X kunigų brolijos kunigas Edmundas Naujokaitis. Kunige Edmundai, kas tai yra egzorcizmas?

E. N. Egzorcizmas yra velnio išvarymo apeiga, atliekama Bažnyčios įgalioto asmens. Senojoje Bažnyčioje egzorcizmus skaitydavo tam tikrą charizmą turintys asmenys, vėliau įvesti egzorcisto šventimai, kurie yra vieni iš taip vadinamų mažųjų šventimų. Jais klierikas gauna tam tikrą įgaliojimą iš Bažnyčios, bet praktiškai jį vykdyti gali tik tapęs kunigu, turėdamas tam pasiruošimą ir vyskupo leidimą.

Bet ar Jūs galite, tarkime, diagnozuoti, ar žmogus apsėstas, ar ne?