V.Pociūno žūtimi naudojamasi norint nuversti VSD vadovybę
Kai “Atgimimas” paskelbė žinias apie Arvydo Pociaus ir Antano Valionio ryšius su sovietinėmis struktūromis, “Atgimimo” redakcija gavo pašto siuntą, kurioje – medžiaga apie Valstybės saugumo departamento vadovą Arvydą Pocių.
Šalia archyvinių dokumentų, bylojančių apie A.Pociaus karjeros posūkius nuo prokuratūros iki KGB rezervo, buvo ir nežinomo autoriaus parengtas tekstas “Ko nežinojo KGB rezervo tyrimo komisija”. Trys gėdingos istorijos dalys apie tai, kaip A.Pocius tapo KGB rezervistu ir kodėl Seimo specialiai suburta komisija ir pats Seimas išgelbėjo A.Pociaus ir A.Valionio karjerą. Po to prasidėjo redakcijos žurnalistų susitikimai su buvusiu VSD pareigūnu (iš departamento pasitraukusiu po dabar taip dažnai minimos reorganizacijos), kurių metu buvo paprašyta faktais ir pagrįsti „kompromato“ teiginius. Tačiau buvęs pareigūnas leidosi tik į beletristiką apie tai, kad A. Pocius ir jo naujieji pavaduotojai įkūnija blogį. Kadangi „kompromato“ platintojai atsisakė kalbėti viešai ir įrodyti savo teiginius faktais, tai jų rašliava gulė į stalčių.
Tačiau jei norite susipažinti su šia anonimine rašliava, ją rasite šią savaitę pasirodžiusio vieno žurnalo puslapiuose – redaktoriai patingėjo pakeisti ne tik minties eigą, bet ir daugelį sakinių. Ja papildomas šio žurnalo tyrimas apie V.Pociūną.
Tačiau, skirtingai nei pavasarį, kai panašaus pobūdžio tekstas niekieno nepastebėtas pasirodė “Bernardinų” interneto portale, dabar jis atsirado dėmesio centre. Todėl, kad šios anoniminės žinios siejamos su pareigūno žūtimi, ir todėl, kad šia informacija viešą susidomėjimą rodo politikai, o tiksliau, konservatoriai. Galima būtų jų paklausti, kodėl gi tie patys konservatoriai tik dabar pradėjo garsiai šūkauti? Juk jų lyderiai per pastarąsias savaites ne kartą pripažino, kad pats V.Pociūnas jiems ne kartą apie padėtį departamente ir savo problemas viską ir dar daugiau buvo papasakojęs. Kodėl gi tada nekilo skandalas, kodėl nebuvo sudaryta Seimo komiteto komisija? Negi kalta tik tragiško įvykio sukurta emocinė atmosfera?
O gal Lietuvoje yra žmonių, kurie intensyviai stengiasi, kad atsirastų kuo daugiau blogos informacijos apie VSD ir jos vadovus? Tik, kitaip nei pavasarį, šį kartą sutampa šių žmonių, pigaus populiarumo siekiančių politikų ir prieš per daug sustiprėjusią URM vadovų įtaką kovojančių žiniasklaidos magnatų interesai.
Mintį, kad yra tokių žmonių, patvirtina žiniasklaidos straipsniai, kuriuose necituojamas nė vienas šaltinis, laisvai interpretuojami itin svarbūs slapti dokumentai ir tarp aukščiausių šalies pareigūnų vykę pokalbiai, pateikiamos fotografijos iš asmeninių archyvų, po jomis nurodomos ne visai viešų pareigūnų pavardės. Šią informaciją skleidžiantys žmonės žino daug – juk jie patys dirbo ar dar tebedirba VSD.
Pavasarį siuntinėjama medžiaga turėjo sugundyti žiniasklaidą dar kartą pakartoti A.Pociaus biografiją ir atkreipti dėmesį, kodėl Seimo komisija priėmė KGB rezervistus “išteisinantį” nuosprendį. Tikslas – nuversti VSD vadovą A.Pocių, kuris ėmėsi departamento reorganizacijos. Opozicijoje esančių saugumiečių manymu, buvusio KGB rezervisto ir silpno bei nesavarankiško žmogaus vadovavimas VSD yra asmeninis jų įžeidimas. Šitoks svarstymas yra paremtas sunkiai eiliniam mirtingajam patikrinamais faktais – esą A.Pocius visus pozityviai, provakarietiškai mąstančius, savarankiškesnius ir šviesesnius žmones pakeitė savais, dažnai neatitinkančiais kvalifikacijos, o tai labai demoralizuoja visą saugumo sistemą.
Tačiau prieš metus vykusią VSD reorganizaciją ėmęsis tirti Seimo komitetas turės atrasti, kad departamente vyko tikras kartų ir vadybos stilių konfliktas. Kad labai dažnai save patriotais vadinantys pareigūnai sutapatino savo ir Lietuvos interesus, kad slaptumu buvo dažnai dangstomas nesugebėjimas dirbti, kad asmeninės ambicijos skatindavo intrigas ir vidinę kovą. Prieš metus departamente susidarė kelios grupuotės, kurios teikė savo parengtus reorganizacijos planus. Bent vienas dabartinės saugumiečių opozicijos lyderis trenkė durimis po to, kai jo planas buvo atmestas. Nemažai aukšto rango pareigūnų pasitraukė iš departamento, dalis jų pavaldinių liko. Taip susiformavo opozicija, kuri veikia tiek organizacijos viduje, tiek išorėje. V.Pociūnas išgyveno asmeninę dramą, tačiau, būdamas tikras, o ne rėkiantis patriotas, su opozicionieriais nesusidėjo ir intrigomis bei „kompromatais“ nesidomėjo.
Greitai ši opozicija suprato, kad didžiausias A.Pociaus galios šaltinis – užnugaris URM. Juk beveik galima neabejoti, kad jei “rezervistų” istorijoje būtų nefigūravęs A.Valionis, departamentas jau turėtų kitą vadovą.
Tuomet su A.Pociumi toje pačioje valtyje sėdėjo A. Valionis, spėjęs pasižymėti principingesne pozicija, ir buvo daug daugiau žmonių, nuosekliai ginančių jį visose grandyse, pradedant prezidentūra bei Valdu Adamkumi ir baigiant Seimo komisija, kažin kodėl nekreipusia dėmesio į labai svarbius įrodymus dėl įsitraukimo į KGB rezervistų gretas savanoriškumo.
Taip pat akivaizdu, kad departamento strategija lipdoma URM skirto pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus, URM sekretoriaus Albino Januškos ir prezidentūros koridoriuose. Be šio užnugario A.Pocius ilgai neišsilaikys. Visos sąmokslo teorijos prašosi mistifikavimo – juk Lietuvoje sunku iš posto išstumti vadovą, kuris yra neaktyvus. Todėl didžiausias smūgis turi būti nukreiptas į aktyvų užnugarį. Patikėti, kad dėl V.Pociūno liūdnos lemties kaltas net ne A.Pocius, o jo pavaduotojas – nėra sunku.
Apie trintį tarp D.Jurgelevičiaus ir V.Pociūno žinojo ne tik artimi kolegos, bet net pats Andrius Kubilius. Įspūdžiui sustiprinti prie daugelio legendų apie A.Januškos įtaką prikabinama dar viena, neva pagrįsta slaptomis operatyvininkų pažymomis apie jo ryšius su įtakingais verslininkais, suinteresuotais Rusijos interesų augimu Lietuvoje. Taigi numetamas gandas, kad A.Januška susijęs su rusais ir jų specialiosiomis tarnybomis. Gandas papildomas svaičiojimais apie projektą 2K. Tačiau šiuo atveju vienas iš opozicionierių ir “apsišviečia” – juk jis pats rašė tą pažymą.
Tačiau šie depersonifikuoti gandai bei „kompromatas“ veikia – vieną kartą paskelbtas, atkartojamas tampa lyg ir faktu. Šiuos pseudofaktus kartoja konservatoriai ir sensacijų trokštantys žurnalistai. Todėl ne mažiau svarbus Seimo komiteto uždavinys – atskleisti šiuos savo vardus bijančius paskelbti opozicionierius ir priversti kalbėti viešai, atsakant už savo žodžius, o ne vien skleidžiant gandus.
Šią savaitę “Atgimimas” energingai klausė opozicionierių, ar jie turi informacijos, kuri patvirtintų gandus apie A.Januškos ir R.Stonio ryšius. Susitikimo metu vienas opozicijai pusiau oficialiai atstovaujantis VSD pareigūnas nesugebėjo nurodyti jokių šaltinių ar faktų. Kita vertus, abu šie asmenys yra vienos aukštosios mokyklos ypatingo fakulteto globėjų taryboje. Savaime šis faktas nieko neįrodo, tačiau ši globėjų taryba formuojama tikrai ne iš atsitiktinių žmonių…
Taigi bent jau kol kas lieka manyti, kad VSD opozicija kovoja dėl valdžios ir postų, konservatoriai prieš rinkimus ir vėl nori susireikšminti, žiniasklaidos magnatai bando kurti sensacijas ir įkirsti pernelyg sustiprėjusiems pareigūnams. Visa tai vyksta prisidengiant žuvusiojo vardu.
