Šatrijos Ragana slėpėsi archyve
| | |

Šatrijos Ragana slėpėsi archyve

K.Prunskienė artėjant rinkimams sulaukė nemalonios žinios. Šatrijos Raganos prisipažinimo originalas, kurio beveik prieš septynerius metus pasigedo Vilniaus apygardos teismas, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve. Penktadienį per Seime vykusią diskusiją dėl Liustracijos įstatymo tobulinimo jį pats ten radęs pranešė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas. Liustracijos komisija šiuo metu nagrinėja iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalautą buvusios žemės ūkio ministrės, valstiečių liaudininkų lyderės Kazimiros Prunskienės bylą, kurioje politikė išteisinta dėl bendradarbiavimo su KGB. A.Urmonas teigė, kad byloje matyti, jog vienas pagrindinių argumentų, kodėl apygardos teismas ryžosi peržiūrėti Aukščiausiojo Teismo sprendimą, buvo neva dingęs K.Prunskienės pasirašytas pasižadėjimas bendradarbiauti su KGB. Liustracijos komisijos pirmininkas tvirtino kreipęsis į Ypatingąjį archyvą ir radęs ten minėtą dokumentą. 2002 m. rugsėjį tuometė Seimo narė K.Prunskienė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama panaikinti ankstesnį teismo sprendimą dėl bendradarbiavimo su sovietų KGB. K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad vadinamasis dokumento originalas, kuriuo remdamasis teismas 1992 m. priėmė sprendimą, yra falsifikatas. Seimo narė pareiškė, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar kelias institucijas, kurios atsakė neturinčios tokio dokumento originalo.

| | |

Dalia Grybauskaitė: „Taip!“. Ar įmanoma ją įveikti?

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate. Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma? Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys. Iš dalies Grybauskaitės situacija yra sudėtinga, nes visi kiti kandidatai ją sutartinai laikys blogybe. Kodėl? Nes būti panašiu ir kalbėti taip pat būtų savižudiška – rasti „geresnį“ tautos atstovą gali tikėtis tik ortodoksai konservatoriai. O „prastesnis“ kandidatas ar kandidatas, kalbantis palankiai apie Grybauskaitę tik didintų jos galimybes laimėti pirmajame ture, t.y. didintų galimybę neįgyvendinti savo tikslo – patekti į antrąjį. Visa tai reikštų, jog daugelis Grybauskaitės oponentų turėtų sudaryti įvairiaspalvį balsų „prieš“ chorą ir atskirose srityse kritikuoti Grybauskaitės silpnąsias vietas (apie tokias – žemiau). Ar jie visi kartu gali pasiekti tikslą ir neleisti favoritei laimėti pirmuoju turu?

| | |

D.Grybauskaitė: “Nesu lesbietė”

Pretendentė į šalies vadovus Dalia Grybauskaitė vakar atsakė į daliai lietuvių ramiai gyventi neduodantį klausimą. Eurokomisarė pareiškė nesanti lesbietė. “Jei klausiate, ar aš lesbietė, ne, nesu”, – vakar surengtoje delfi.lt konferencijoje sakė D.Grybauskaitė. Taip ji atsakė į internautės Raselės klausimą, ar tiesa, kad eurokomisarė yra netradicinės seksualinės orientacijos, draugauja su kita moterimi. Paklausta, kodėl šalia jos nėra gyvenimo draugo ir ar dėl to nejaučianti tuštumos, eurokomisarė atsakė: “Taip susiklostė gyvenimas, tuštumos nėra, gyvenimas labai užpildytas įvairiais darbais.” Vėliau vz.lt konferencijoje dalyvavusi D.Grybauskaitė teigė nepritarianti, kad būtų įteisintos pačios lyties žmonių santuokos. Paklausta, ar neketina įsivaikinti, ji atsakė neatmetanti jokių asmeninės ateities galimybių. Šį sekmadienį 53 metų sukaktį švęsianti politikė tikino esanti labai užimta, tačiau laisvu nuo darbo metu mėgstanti keliauti, skaityti ir sportuoti. Per spaudos konferenciją neišvengta ir klausimų apie eurokomisarės praeitį. Vienas internautas domėjosi, ar sparčiai karjerą tarybiniais laikais dariusiai D.Grybauskaitei neteko bendradarbiauti su slaptąja sovietų tarnyba KGB. “Neturėjau jokių ryšių su KGB. Tarybiniais laikais karjeros sparčiai nedariau. KGB buvau neįdomus egzempliorius, nes studijuodama Leningrado universitete vakariniame skyriuje dirbau eiline darbininke kailių fabrike, kuriame teko dirbti sunkų fizinį darbą stumdant karučius”, – sakė D.Grybauskaitė.

| | |

Dalia Grybauskaitė pradeda ir…

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne. Visi, kas aiškina, jog ji lesbietė ir kagebistė turi dvi išeitis: įrodyti arba pritilti. Tai ji padarė vos pasiskelbusi, kad sieks šalies vadovės pareigų. Tvirti ir nedviprasmiški atsakymai į pletkų pavidalų skleidžiamus teiginius (net jei jie daug kam panašūs į tiesą) – neabejotinai jos naudai. D. Grybauskaitei dar teks atsakyti į ne tokius paprastus klausimus. Vien tik asmeninio žavesio ir kietos damos įvaizdžio tam nepakaks. Kitas svarbus klausimas – kas bus D. Grybauskaitės komanda? Žiūrint į kadenciją baigiantį Valdą Adamkų, prisimenant Rolandą Paksą, įsitikiname – tai labai svarbu. Ligi šiol aplink prezidentą, nors jam ir nebuvo uždrausta rinktis, klostydavosi praktika, dėka kurios jis likdavo vienišas ir tik dalinai politiškai veiksnus. Ministerijų ir departamentų deleguoti valdininkai, kurie puikiai žinojo, kad turės grįžti į siuntusią biurokratinę mašiną, ten daryti karjerą ir laukti pensijos. Patarti turėdavo „kaip reikia“ deleguotojams.

| | |

Nuo ko slepiamos „valstybės paslaptys“?

Tiesa, anksčiau D. Grybauskaitės tinklalapyje tokių įrašų nebuvo, tad jiems atsiradus tapo aišku, kad eurokomisarė jau galutinai pasiryžo kandidatuoti – rinkimų kampanijoje vis tiek tai būtų tapę vieša. O štai kodėl ankstesnės D. Grybauskaitės biografijos buvo skelbiamos pagražinta forma – 1983 m. Leningrado universitete įgijo ekonomikos specialybę, 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų daktarės laipsnį – tegul jau aiškinasi pati kandidatė. Mano neoficialiomis žiniomis, D. Grybauskaitė, kandidatuodama į eurokomisares Europos Parlamente prisipažino, jog buvo TSKP narė, bet nutylėjo, kad dar ir dėstė Aukštojoje partinėje ir ne bet ką – o politinę ekonomiją. (Neseniai vienas pažįstamas, patriotas, D. Grybauskaitės gerbėjas, energingai mane įtikinėjo, kad ekonomika sovietmečiu visgi buvo nekaltas mokslas. Tačiau kai prisimenu K. Markso ir F. Enegelso „Kapitalą“ ir klaidžiojančią po Europą jų „manifesto“ šmėklą, prisimenu ir tai, kad politinė ekonomika buvo socializmo diktatūros pamatas. Todėl taip ir vadinosi – politinė ekonomija. Kaip ten sakė V. I. Leninas: ekonominėsantvarka yra pagrindas, ant kurio iškyla politinis antstatas.) Deja, turiu nuvilti ir siūliusiuosius plačiau su D. Grybauskaitės biografija susipažinti archyvuose. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia susipažinti su asmens duomenimis net piliečių įgaliotiems atstovams – Seimo nariams.

| | |

LTV įžeidė disidentą

Lietuvos televizijos informacinėje laidoje „Panorama” buvo pranešta, jog buvęs disidentas Vytautas Bogušis nedalyvavo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo paminėjime, nors jis ten buvo. Pats politikas pasidžiaugė tik tuo, kad jo dar nepavadino „buržuazine atgyvena” ar „erke ant sveiko visuomenės kūno”. Paaiškėjus klaidai vietoj to, jog būtų viešai atsiprašyta artimiausioje LTV informacinėje laidoje, buvo pasitenkinta tik pakoregavus reportažą – buvo išimtas sakinys, kur teigiama, jog V. Bogušio nebuvo minėjime prie A. Mickevičiaus paminklo. Tačiau nebuvo pasakyta, kad jis ten dalyvavo. “Deja, Lietuvoje, o ypač informacinėje erdvėje minint tam tikras datas ir reiškinius nedaug kas pasikeitė. Kaip ir prieš 20 m. tebeegzistuoja tie kas žino “vienintelę teisingą tiesą” bei tie kas niekaip netelpa į tinkamą “formatą”, – taip Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis įvertino vakarykštį LTV “Panoramos” siužetą apie tądien vykusius minėjimus skirtus 20-osioms pirmojo nesankcionuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo metinėms paminėti.

| | |

Revoliucionieriui profesionalui revoliucijų gana

1979 metais, būdamas BAM statybose, kariuomenėje, pasirašiau Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktą. Šiaip mane KGB kas mėnesį profilaktiškai kviesdavosi “praplauti” smegenų – tai darydavo toks nepiktybinis kapitonas. Ir staiga sulėkė šeši ar septyni pulkininkai ir pradėjo tardyti po dvylika valandų. Aiškino, kad kažko turiu atsižadėti, rašyti kažkokius pareiškimus, bet iki galo vis tiek nesupratau, ko jie iš manęs norėjo. Vertė pasižadėti, jog daugiau nebekovosiu prieš tarybų valdžią, net atostogų siūlėsi išleisti, jei Lietuvoje nesusitikinėsiu su ekstremistais Terlecku ir Sasnausku. Tas košmaras truko apie mėnesį. Kai jau leido grįžti į būrį, sužinojau, kodėl čia buvo toks baisus sujudimas. Mat turėjau tokį pusiau slaptą radijo imtuvą, kuriuo pasiklausydavome “Amerikos balso”. Tada ir išgirdau apie garsųjį Baltijos piliečių memorandumą, kuriame reikalaujama išvesti okupacinę kariuomenę, paskelbti Molotovo ir Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus. Skaitė pasirašiusiųjų pavardes: pasirašė ir V.Bogušis. Viskas iš karto tapo labai labai aišku. Mano parašų būdavo ir po kitais pareiškimais, tačiau baisiausia reakcija kilo dėl pastarojo. Bičiuliai Lietuvoje žinojo, kad esu “kirvis”, matau tik juodą ir baltą spalvas, žinojo, kad nieko neatsižadėsiu. Vis dėlto tas epizodas mano gyvenime tikrai buvo pats sunkiausias.

| | |

V.Bogušis: Vaistų kontrolės tarnyba neturi tapti viršesne už prokuratūrą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys liberalcentristas Vytautas Bogušis nesutinka, kad pagal planuojamą priimti naują Farmacijos įstatymą, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) faktiškai būtų suteikti ikiteisminio tyrimo institucijos įgaliojimai. “Dabartiniame įstatymo projekte yra siūloma nuostata, jog VVKT darbuotojai laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į juridinio asmens patalpas, tikrinti, pateikdami tik pažymėjimą ir pavedimą. Panašu, kad vaistų kontrolieriai taptų viršesni net už prokurorus, nes pastarieji kratas gali atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi”, – pastebi Seimo narys Vytautas Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, įstatymo rengėjai, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, neturinčiai ikiteisminio tyrimo institucijos statuso, nepagrįstai siūlo funkcijas viršijančias jos kompetenciją. “Akivaizdu, kad vaistų kontrolieriams planuojamos suteikti itin plačios kontrolės teisės, pažeidžia proporcingumo principą, nes siekiamas tikslas būtų įgyvendinamas akivaizdžiai neadekvačiais valstybės institucijų veiksmais”, – teigia parlamentaras.

| | |

Kam užkliuvo Vytautas Bogušis?

“Niekados nemaniau, kad buvimas disidentu okupacijos laikotarpiu buvo savaiminė vertybė, verta pompastiško pasididžiavimo ir afišavimosi jau laisvoje, Nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau kuomet buvę sovietinės valdžios globotiniai iš partinės nomenklatūros, šiandien užsidėję teisuolių kaukes tampa ultrapatriotais ir bando tave padaryti KGB gynėju, jautiesi mažų mažiausiai nejaukiai”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis. Buvusį disidentą, aktyvų kovotoją prieš tarybinę valdžią V.Bogušį glumina, kad dabartinė jo pilietinė, atsakinga ir viešai deklaruojama pozicija dėl nusikalstamo tikrų ir tariamų problemų VSD eskalavimo, susilaukė itin pagiežingos kai kurių politikų ir jiems prijaučiančios žiniasklaidos reakcijos. “Šiomis dienomis pas mane ateina buvę disidentinių laikų bendražygiai, kurie pasakoja, kad iš kai kurių žiniasklaidininkų jiems yra daromas didžiulis spaudimas apjuodinti, pažeminti, sudergti mano disidentinę jaunystę, raginama papasakoti “kokio nors kompromato” apie V.Bogušį iš tarybinio laikotarpio. Iš tokių pritemptų “teisingai” suredaguotų pasakojimų kitą savaitę turėtų pasirodyti Bogušį “demaskuojantis” užsakomasis straipsnis”, – sako Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis. Vardan šiandienos merkantilinių interesų, bandymai po kelių dešimtmečių iš kovotojo prieš KGB, mane padaryti KGB gynėju yra apgailėtinas noras perrašyti istoriją.”

| | |

Galių augimas gąsdina parlamentarus

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys liberalcentristas Vytautas Bogušis baiminasi, kad Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) gali būti suteikti ikiteisminio tyrimo institucijos įgaliojimai. Parlamentaro manymu, būtent taip atsitiktų, jeigu būtų pritarta rengiamo priimti Farmacijos įstatymo 27 ir 63 straipsnių dabartinei redakcijai. Šie straipsniai apibrėžia gamybos licencijos turėtojo pareigas ir VVKT darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, teises. „Dabartiniame įstatymo projekte siūloma nuostata, jog VVKT darbuotojai laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į juridinio asmens patalpas, tikrinti, pateikdami tik pažymėjimą ir pavedimą. Panašu, kad vaistų kontrolieriai taptų viršesni net už prokurorus, nes pastarieji kratas gali atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi”, – pastebi V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, įstatymo rengėjai, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, neturinčiai ikiteisminio tyrimo institucijos statuso, nepagrįstai siūlo funkcijas viršijančias jos kompetenciją. „Akivaizdu, kad vaistų kontrolieriams planuojamos suteikti itin plačios kontrolės teisės, pažeidžia proporcingumo principą, nes siekiamas tikslas būtų įgyvendinamas akivaizdžiai neadekvačiais valstybės institucijų veiksmais”, – teigia parlamentaras.