Atsistatydinti iš Vilniaus mero posto iki šiol neketinantis Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas Artūras Zuokas diskredituoja savo partiją, liberalizmo idėjas ir demonstruoja politinės atskaitomybės stoką. Taip Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas.

“Meras, kurio veiklą nenutrūkstamai nagrinėja teismai, kai akis bado “Rubikon group” ir savivaldybės sąsajos, neturi politinės atsakomybės jausmo ir politiškai diskredituoja savo partiją net ir oficialiai suspendavęs pirmininko veiklą. Atrodo, Vilniaus meras neišmoko politiko atskaitomybės abėcėlės. Teismo sprendimas nėra vienintelis diskredituoti politiką galintis argumentas”, – Eltai sakė politologas.

Anot M. Jurkyno, iš skandalų neišbrendantis Italijos premjeras Silvijus Berluskonis nėra geriausias pavyzdys Vakarų demokratijose, kuriuo reikia sekti. Atsistatydinimas nėra politinės karjeros pabaiga, o viso labo politinės etikos laikymasis, pažymėjo politologas.

“Jei bet kuris kaltinamas politikas bet kurioje šalyje paaiškėtų esąs viso labo dirbtinai puolamas žiniasklaidos ar politines sąskaitas suvedinėjančių pareigūnų, jis, įrodęs nekaltumą, galėtų tęsti politinę karjerą, remiamas partijos kolegų ir rinkėjų. Juk partijoje nėra nepakeičiamų žmonių. Mero vietą gali užimti ir kitas partijos atstovas, jei politikoje svarbu ideologiniai principai. Bet ar to siekia Vilniaus meras?”, – svarstė M. Jurkynas.

Jo žodžiais, oportunistiškas liberalcentristų lyderio elgesys tirpdo ir pasitikėjimo liberalizmu likučius.

“Vilniaus meras, regis, išlieka kurčias Prezidento, kuris neatrodo, kad suvedinėtų kažkokias politines sąskaitas, raginimui. Prezidento institucijos ir savivaldybės santykiai nesiremia politinės atskaitomybės principais, tačiau valstybės vadovo, kuriuo visuomenėje pasitikima labiausiai, susirūpinimas turi realų pagrindą”, – teigė politologas.

Kaip jau skelbė ELTA, trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto taryba nebalsavo dėl nepasitikėjimo sostinės meru, nors balsuoti dėl nepasitikėjimo tarybai buvo pasiūlęs pats A. Zuokas. Dauguma tarybos narių sakė nematą prasmės dalyvauti tokiame balsavime. Be to, kai kurių tarybos narių teigimu, toks balsavimas prieštarautų ir numatytoms procedūroms.

Tarybai nusprendus apskritai nerengti tokio balsavimo dėl nepasitikėjimo, A. Zuokas dėkojo tarybos nariams už tai ir sakė priimąs tai kaip pasitikėjimo kreditą.

Jei būtų vykęs balsavimas, būtų laikoma, jog nepasitikėjimas A. Zuoku būtų pareikštas tuo atveju, jei nepasitikinčių būtų bent 26 iš 50 tarybos narių.

Paklaustas, kodėl tarybos narių sprendimą apskritai nebalsuoti interpretuoja būtent kaip pasitikėjimo išraišką, Vilniaus meras atsakė, jog ir “atsisakymas balsuoti arba manymas, kad nėra tikslinga balsuoti – taip pat yra tam tikra pasitikėjimo forma”.

Iš pareigų atsistatydinęs Vilniaus vicemeras konservatorius Kęstutis Masiulis A. Zuoko siūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo juo vadino visišku farsu.

“Man šis farsas yra panašus į A. Lukašenkos veikimą. A. Lukašenka taip pat organizuoja referendumą tam, kad pasitikrintų savo populiarumą ir išgauna teisę trečią kartą būti perrinktu Baltarusijos prezidentu”, – sakė K. Masiulis.

Konservatoriaus teigimu, šiuo metu Vilniaus taryboje yra aiški tyli opozicija, tačiau jis pats pripažino, jog “šiuo metu vargu ar susiformuotų pakankama dauguma, kuri galėtų balsuoti prieš A. Zuoką”.

ELTA primena, jog, reaguodamas į Prezidento pareikštą nepasitikėjimą, A. Zuokas sustabdė savo kaip LiCS pirmininko įgaliojimus, tačiau iš Vilniaus miesto mero pareigų nepasitraukė, nors visi įtarimai A. Zuokui metami būtent dėl jo veiklos sostinės mero poste.

Socialdemokratai su Premjeru Algirdu Brazausku priešakyje yra pareiškę nematą reikalo atstatydinti A. Zuoko iš Vilniaus mero pareigų.

Views All Time
Views All Time
807
Views Today
Views Today
1
0 0