Vieni tėvai pyksta,
Kad kojinės raudonos,
Kad vaikų dangūs žemiau

Tik kartais jie klysta-
Dangus tėvams arčiau

Bet nuleidę sparnus
Apglėbia vaikus

Ir pyksta, kad
Spardos viščiukai kiaušiniuos

O vėlykų metu
Kai visi už stalų

Vaikai išsiritę pabėga
Ridenasi auksiniais grindiniais,
Supykusiais tėvų veidais