Mano vargeli neišvargtas.
Kiek nemiegotų naktų
Tavęs belaukiant sugrįžtančio
Lig pirmųjų gaidžių.

Mano vargeli nesuprastas.
Tokia jau mamos dalia –
Savo vaikų suaugusių
Prie savęs laikyt nevalia.

Mano vargeli nerimstantis.
Abiem ramybės meldžiu.
Savarankiškas kelias gimstantis
Tegul netampa klaidžiu.

Brangus ir mielas vargeli,
Iš metų tolybės kalbu –
„Atraski tiesiausią kelią
Tarp kreivų ir vingiuotų kelių.

Tik kelią deimantais švytintį
Aplenk, sūneli, aplenk.
Apgaulingų perlų spindėjimo
Išvenk, mielasis, išvenk”.

Eglė Brazdžiūnienė