Nuo šlaito Urvenos
Lyg iš gražiosios pasakėlės,
Kurią išgirstame iš lūpų
Motinos senos,
Į upę vinguriuoja šaltinėlis-
Jo ištakas šalia –
Po augančiu medžiu.
Lyg burtų lazdele pamojus
Kažkas čia pakabino stiklainėlį
Ant nulaužtos, nudžiuvusios šakos.
O gal pradės žaliuoti ji pavasarį –
Stebuklo laukia kas…
Iš jo pasemsiu tyro vandenėlio.
Gal apšlakstys kas nuotakos vainiką,
Jos gelsvas kasas.
Kad ir nebus stebuklo,
Pirštu paliesiu vandens skritulėlį
Ir atplazdės lakštingalos daina…

2008