Archyvai: Poezija

Aš vis čiuožiu čiuožiu čiuožiu pasaulio galan
ir tie beviltiški sapnai man širdį gelią
aš jau einu einu einu, bet gal aš dar sugrįšiu
ir ant tu švelnių pečių mane laikysi
aš palieku jau palieku savo svajone
nes tu manim taip kažkada suabejojai
aš jau tikrai tikrai tikrai jau išeinu
bet palieku tau tirpstančią delne
dalele grįžtančios manęs
Tu dar žiuri žiuri žiuri i šviesų langą
ir kažkada matei ten mano gražu veidą
aš jau toli toli toli už šimto myliu
bet vis tiek aš tave myliu
aš tikrai tikrai tikrai jau negaliu
negaliu pamiršt tavu akių
o gal gal gal aš dar sugrisiu
bet gal daugiau tavęs nebematysiu
bet palieku tau ir sniege
dalele tirpstančios manęs
bet kai tau bus gaila gaila gaila savęs
prisimink kad turi dalelę manęs...

Gyvenimas primena svajonę
Svajonę, kuria visuomet tiki
Gyvenimas tai laikas, kuris vėluoja
Vėluoja ir tu visuomet tai supranti
Gyvenimui netrūksta dejonių
Po kuriu tu lyg save prarandi
Gyvenimas pilnas malonių
Akimirkų, kurios lieka tik praeity
Gyvenimu norai lekioja
Jei pagauni tai jie lieka tavy
Gyvenime tu kartais kvailioji
Kvailioji kaip vaikai maži
Gyvenime tu statai bendrovę
Bendrovę, kuri lieka širdy
Gyvenime tu ir meluoji
Meluodamas nesigaili
Gyvenime tu pasibučiuoji
Meile kuria gyveni
Mylėdamas tu ir išduodi
Išduodi ir nesigaili
Gyvenima tu atiduodi
Atiduodi ir nesugrįžti
Gyvenime lieka svajonė
Ir tada tu ja užmiršti
Gyvenimui tu pasiduodi
Pasiduodi ir tada numiršti
Tavo siela dar lekia, vaitojas
Bet sapne tu gyvent negali
Pabundi ir pažįsti tikrovę
Kad tu prie manęs čia arti...

Kai geriausios draugės išduoda mane
Norisi priglausti jį tada šalia
Nors labai man liūdna, bet kitaip negaliu
Ir tada belieka tik atleisti sau
Man nereikia draugių tų kurių nebus
Kurios skleidžia melą ir tikrus gandus
Bet aš juk turėsiu vieną tik tave
Ir tikrai kovosiu kaip tikram kare
Gal kada suprasiu tai ką padariau
Bet tos senos draugės nesugrįš daugiau
Bet aš tuo džiaugiuosi ir nesigailiu
Nes tave bučiuosiu tūkstantį naktų!

Norėčiau sukurti pasaulį
Ten kur būtum tik aš ir tu
Tada pasiektume žydrą padangę
Ir skristume paukščio sparnu
Neriedėtų man ašaros graudžios
Ir šypsočiaus tavo glėby
Skambėtų iš tavo lūpų man dainos
Kad mes kartu būsim pasaulio pakrašty
Nemoku aš slėpt ašarų
Ir verkiu be tavęs kasdien
Juk mes niekad nebūsim kartu
Pasaulis man tampa nebemielas
Nors pasaulis gražus
Bet man tu gražiausias
Norečiau bučiuot per sapnus
Tavo lūpas saldžiasias
Nors ir vėl aš svajoju
Kad tu prie manęs
Ir vėl aš sau meluoju
Kad esu laiminga be tavęs