Aš nepažįstu juoko, nepažįstu pasakų,
Aš nepažįstu paukščių čiulbesio ir jų dainos…
Nebepažįstu vaiko verksmo naktį gūdžią
Tik paikas vėjas tik jis mane dar guos…
Nebepažįstu aš nė melsvo jūros dvelksmo
Nei vasaros karštos, gėlių kvapų…
Pažįstu aš tik žmogų vis dar brangų
Nors atėmė jis širdį, nužudė meilę be kovos…