Tikrosios meilės bučinys

couple love drinking coffee coffee shop 158595 1581 1 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuodingas obuolys, princesė ir mirtis.
Taip netikėta, panika aplinkui.
Nejau daugiau jos veido jau nebematys?
Kodėl ir kas tą lemtį jai parinko?

Visi sujudo: reikia priešnuodžių gerų
Merginą gelbėti iš šalto miego.
Greičiau vaduot iš raganos kerų,
Grąžinti juoką jai, kurį taip mėgo.

Kažkas tarytum jį pastūmė: "Ko bijai?
Eik, maldą sukalbėk šalia suklupęs.
Gal paskutinė tavo dovana bus jai
Tas vienas karštas bučinys į lūpas."

Pro minią brovės. Nesvarbu, kas ką sakys.
Apdujęs ėjo lyg po karšto vyno.
Nuo meilės bučinio pravėrė ji akis
Ir mylimojo kaklą apkabino.

2010-01-04

Muzika

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Savyje turiu devynias dienas muzikos
mano žodžiai pavirtę natom
akordais ir deriniais
ieško bemolių ir diezų
nes paprastos natos netikslios
neatspindi iki galo
mano devynių dienų
muzikos

Savyje turiu devynias dienas muzikos
iš kur gauti devynias dienas jai išgirsti

2007-05-12

Ryto muzika

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tylos simfonija,
Tik paukščių
Solo virš
Ežero ramaus...
Įsijungia
Kamanė nedrąsi,
Uodų kvartetas
Pritaria jai
Uoliai,
Ir ryto muzika,
Nuskendus mano
Liūdesy,
Virš ežero
Kaip saulė
Kyla...

2005-08-31

Lietaus muzika

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo tolimų dangaus aidų
Lig drėgno virpesio pušies –
Nematoma ranka palies
Stygas prabilusių gaidų...

Pirmieji vasaros lietaus
Pabirs lašeliai ant obels,
Kiti į stiklą pasibels
Ir keistą nerimą nuplaus.

Atversiu langą į garsus, –
Lietaus simfonija skambės!
Iš tos prabilusios erdvės
Atplauks kažkas labai šviesus

Ir artimas nepaprastai –
Iš vaiko atrastos žvaigždės.
Aiškiausiąja mintim aidės
Apniukusio dangaus skliautai...

Ilgai vandens vargonai gaus,
Melodija per širdį plauks...
– – – – – – – – – – – –
Lietaus koncerto patrauklaus
Apmiręs vakare klausaus.

2007-04-14

Gatvės muzikantas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirštais paglostai stygas,
muzika užlieja visas ertmes.
Kai niekas aplink nesvarbu,
gitara skleidžia padrikus garsus.

Jausmai, išsiveržę muzika,
sudomins praeivį sustojusį.
Gitara – tavo vergė,
kai dėlioji vangiai pirštus.

Įkaitęs oras kyla aukštyn,
nusinešdamas tuos garsus.
Skambioje iliuzijoje pasinėręs
tu aikštėje groji groji...

Melodija, suvirpinus širdis,
nutyla, bet tęsis ilgai mumyse.
Šaižūs plojimai nuvilnija,
o tu tik nudelbi kukliai akis.

2009-03-28

Nakties muzika

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ant mėlynos nakties numegsiu
ilgesio simfoniją.
Išeis raštuotas nėrinys, kurį
paleisiu paskui vėją.
Išgirdusi natas, ant tavo stogo
saulė užgiedos
spalvingą lapų giesmę.

Ir jie sušoks tau margą
Vienos valsą.
O mėnuo liepoj smuiku grieš
ir rytmečiui šypsosis...

2010-09-15

Pavasario svaigulys

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tau pirmą pavasario dainą aukoju.
Tau žiedus žibučių sudėsiu po kojų. –
Tik skriskim kartu su pavasario vėju,
Su jaunu kvapu sprogstančiųjų alejų.

Tu – aras galingas, aš – gulbė baltkrūtė.
Mums tolimos erdvės, mums marių saulutė.
Ilgaisiais sparnais mes žvaigždynus apjuosim,
Ten dangišką sapną abudu sapnuosim.

Kalnų mėlynųjų viršūnės išbąlę
Palaimins mūs sapną, užburs mūsų galią.
O jei tu į žemę sugrįžt panorėsi –
Aš tyliai numirsiu alyvų pavėsy.

Iš rinkinio „Anksti rytą“, Kaunas, 1927 m.

Laiminga meilė

handsome spring husband face two 1153 2235 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

l

Liesis Nemunas. Ir visas į marias.
Daugiau niekas mano meilės neberas.

Anei tėvas, anei močia, anei aš -
Mano meilę ryt jau Nemunas nuneš.

O bus vasara beržynuose gražiuos,
Tada mano - mano meilės atvažiuos.

Tik vaizduokis - šviesų rytą nedėlios
Mūsų medžiai, mūsų sodai sužaliuos.

O kai klony sausi karklai sprogt pradės,
Tai mieloji būti mano pažadės.

(Kas gi būtų per žaliąsias Sekmines?
Meilė verktų, viena likus be manęs.)

Tada upių sidabriniuos pakraščiuos
Mano meilė mano laimę išbučiuos.

Naktį mėnuo užsikars ant obelies.
Tada meilė mano laimę numylės.

Grįš ir Nemunas iš marių atgalios,
Kaip ta meilė šviesų rytą nedėlios.

O kai grįš ruduo, rėks varnos padaržiuos,
Tada vėlek mano meilė išvažiuos.

2

Buvo vasara. Dienos taip šviesios.
Glostė šlamančios avižos vakarą.
Aš norėjau pabūti dviese,
Pakalbėt intymiai apie vasarą.

Tai stovėjau toks rimtas pas upę.
Vandeny saulę gęstančią gaudžiau. -
Būtų gluosniai tave čia pasupę,
Ir laukams, ir naktigoniams snaudžiant.

Juodos varnos kaip mano mintys
Sklaidė mėlyną rūką be tikslo...
O dabar nebenoriu priminti,
Kas man laimę sudaužė kaip stiklą.

Kam man reikia tų želiančių pievų,
To prikniubusio uosio prie klėčio?
Plaukit, upės, negrįžkit - sudievu,
Kad aš viską užmiršti galėčia...

Mano žvaigždės po vienai nukrinta,
Matos - mano dalia joms nerūpi.
Tai stovėjau tylus, tokis rimtas
Palei avižas, varnas ir upę.

3

Mano meilė laimingai baigės.
Ji nuėjo linksma su kitais.
O man liko ruduo ir snaigės -
Lai ir vasara vėl neateis.

O man liko ruduo geltonuoti,
Žvaigždėti kasdien vakarai.
Ir šios eilės iš mažo bloknoto.
Kad ruduo... ir kažkas negerai.

Vakarais ji dažnai geria vyną.
Juokaudama šaukia - ak dieve!
O man akyse patvinę
Žalios žalios vasaros pievos.

Šoka ji elegantiškai tango;
Dangsto mėlynas vakaro šydas.
O mano širdy kaip ant lango
Baltos vasaros rožės žydi.

Iš jos šilko, pečių, iš jos rankų
Dvelkia stiprūs Coty kvepalai.
Gal kitiems jie svaiginančiai trenkia,
O jau man ir tatai per vėlai.

Mano meilė laimingai baigės...

Antanas Miškinis "Varnos prie plento"

Laiminga meilė

handsome man attractive woman looking box with gift red roses 8353 6800 Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš tave norėjau išnešti iš rudenio,
Iš pasaulio norėjau išnešti ant rankų,
Nes taip gedulingai šakas vėjas judino,
Nes taip graudžiai varnos prie kapų mums krankė.

Širdies mano niekad nesotino duona,
Ir akių dar niekad nedžiugino valgis.
Nors, tiesa, be duonos juk išalksta žmonės
Ir papjauna brolį šienapjūtėj dalgiais.

Aš žinau daug pasakų apie meilę vakarą -
Kad tavęs nepirktų nė už milijoną...
Panašiai kalbėjo kažkas vieną vasarą,
Kai mes gėrėm alų šviesiuos paviljonuos!

Bet kam tave nešti pro rudenio rūką,
Kol ruduo ant veido dar šalnos nesėja.
Dyvinas gyvenime! Tu jauna pabūki,
Nes gyvent ir vargti dar neįpusėjai...

Antanas Miškinis "Varnos prie plento"

Sutemos

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pablyškęs vakaras, pavirsdamas į miglą,
Iš tylinčio dangaus pro žalsvą lapų stiklą
Į sodą sunkiasi, šlamėdamas žolėj,
Kur verkiančioj šviesoj balčiausi gyvuliai,
Palikę pasakas, klajoja realybėj,
Bijodami, kad tuoj dangaus skliautai beribiai
Užges, ir kailiai jų putodami ištirps,
Ir rankos dieviškos jiems vilnų nenukirps.

Tėvynės vėjas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Karališkus kraštus nualinęs,
Nukritęs žemėn iš dangaus,
Kaip karštas kirvis kerta kalinius,
Jis širdį perkerta žmogaus.

Ir štai išauga Odisėjyje
Kaip kalnas aukštas ilgesys,
Ir lengvas laivas virpa vėjyje,
Ir erdvės kurtina ausis.

Ugnis, ugnis, ugnis mėlynėje!
O, vėjų ir ugnies našta!
Krante, po žalio vario pinija,
Kalipsė miršta užmiršta.

Jos ašaros i smėlį sunkiasi,
Krūtinėj draskosi druska.
Ant kriauklių nukrenta apsunkusi,
Per daug pavargusi ranka.

Jos akyse užgęsta pasaka.
Ji guli visiškai rami.
O mylimasis vairą pasuka
Ir plaukia šiaurės kryptimi.

Čiurlionis

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tarytum ežero dugne nugrimzdęs klonis,
Kur liūdi žaluma pavargusioj mėlynėj,
Nutilo sienose žaliuojantis Čiurlionis,
Ir žiba fosforu vijokliai vandeniniai.

Čia amžiai baigėsi, čionai sustojo laikas,
Pražydo pasakoj karališki pelėsiai.
Į pienę miegančią vos gimęs žydras vaikas
Rankas užsnūdusias pro žalsvą miglą tiesia.

Žvaigždynų soduose, kur sidabrinės lingės
Beveik nesisupa, kur pumpurai nesprogsta,
Ant svyrančių šakų linguojas žvaigždės tingios
Ir mėnesio šviesoj numirusioj prinoksta.

Tylus švytėjimas pražydusios nirvanos
Sutirpsta rūbuose medūzos krištolinės,
Ir ūžiančiom gelmėm kartoja Okeanas
Galingą ilgesį dainuojančios undinės.