Šiluma iš kažkur ateina –
Jaučiu jos banguojantį šokį,
Manęs sušildyti eina,
O aš jos bijau lyg pirmokė.

Įprastu tapęs man šaltis
Gūžiasi savo kamputy,
Ir taip norisi keltis,
Bandyt savimi pabūti.

Bet baimė. Baimė stipresnė
Kužda man giesmę seną:

„Neleiski širdžiai sušilti.
Tegul joj šaltis gyvena.
Sušilusi greitai suglebs ji,
Apsaugoti nesuspėsi”.

Gal ir tiesa. Lai gyvena
Savo šaltam pavėsy.

Eglė Brazdžiūnienė