Atpūsk man, vėjau, svaigų šilo kvapą,
Žibutės mėlį, žirginį beržų,
Atnešk man, vėjau, žalią gluosnio šaką,
Atnešk švelnių pušyno pumpurų.

Pavasarį atpūsk į širdį, vėjau,
Įžiebki kibirkštį senam lauže.
Žalumą pievų aš pamiršti spėjau,
Padvelk žolės pernykštės žaluma.

Paglostyk švelniai, pabučiuok į skruostą.
Atneški ilgesį žalių laukų.
Atnešk man, vėjau, svaigų šilo kvapą,
Tavęs aš laukiu. Ir tavim tikiu.

Eglė Brazdžiūnienė