Mažasis asilėli,
tvartelyje Betliejaus
Karaliaus užgimimą
tu iš arti regėjai!
Jo sostas - tavo ėdžios,
o rūmai - tas tvartelis -
štai čia ir prasidėjo
Karaliaus meilės kelias,
kuriuo Jis kantriai ieško
širdžių vien Jam atvertų,
kad jos Karaliaus rūmais
pavirstų - būtų vertos
Jo meilės ir dėkotų,
ir džiūgautų laimingos,
pripildytos ramybės
ir meilės stebuklingos –
Ir aš prašau, Karaliau -
ir pas mane ateiki -
ir asilėlio širdį
man paprastą suteiki,
kad iš arti regėčiau
Tave, širdžių Karaliau,
ir nuolankiai priimčiau
man skirtą Tavo valią.