Mažasis asilėli,
tvartelyje Betliejaus
Karaliaus užgimimą
tu iš arti regėjai!

Jo sostas – tavo ėdžios,
o rūmai – tas tvartelis –
štai čia ir prasidėjo
Karaliaus meilės kelias,

kuriuo Jis kantriai ieško
širdžių vien Jam atvertų,
kad jos Karaliaus rūmais
pavirstų – būtų vertos

Jo meilės ir dėkotų,
ir džiūgautų laimingos,
pripildytos ramybės
ir meilės stebuklingos –

Ir aš prašau, Karaliau –
ir pas mane ateiki –
ir asilėlio širdį
man paprastą suteiki,

kad iš arti regėčiau
Tave, širdžių Karaliau,
ir nuolankiai priimčiau
man skirtą Tavo valią.