
Saulė išdegino lauką,
Net peršti pavargę grumstai.
Man jos, kaip žemei per daug,
Man jos, kaip žmogui - mažai.
Į sudžiūvusią žemę pritvinkę
Krenta ir krenta lašai.
Man jų, kaip žmogui - per daug,
Man jų, kaip žemei - mažai.
Eglė Brazdžiūnienė

Saulė išdegino lauką,
Net peršti pavargę grumstai.
Man jos, kaip žemei per daug,
Man jos, kaip žmogui - mažai.
Į sudžiūvusią žemę pritvinkę
Krenta ir krenta lašai.
Man jų, kaip žmogui - per daug,
Man jų, kaip žemei - mažai.
Eglė Brazdžiūnienė