Trapi, lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje.

Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žeme ši – dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.

Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.

O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liuliuos birželis savyje.

Sapnus globos mažutės elfės,
Sesutės pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpes
Pasaulyje visoms užteks.

Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atėjusi į laiko būtį,
Kai vasara tokia lengva.