arklys piligrimas vienuolis
jo medpadžiai klapsi ne pasagos
akis panarinęs kinkuoja
po miesto vietas nešventąsias

ir klaipo sulytas granitas
žingsnius jo ir murdo į smogą
ir šaipos absurdiškas mitas
senoji demiurgo klastotė

klajoklė klaida tavo
kliokia
šaligatvių šonkauliais kalkės
ant nugaros skliauto kuproto
sušoko nearkliškos kaltės

prarūgus drėgmė
nusipurtai
lankoj o suvirpini grindinį
atodūsis buvo ar burtai
tenai o rytojaus tik sprindis

o rūmuose šneka ir šneka
o rūmuose išmaldą duoda
arklys piligrimas apakęs
orumas ir blakės – paguoda

Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – P.28-29.