Neteisėtų statinių savininkai, ignoruojantys teismų sprendimus nugriauti tokius statinius, artimiausiu metu gali sulaukti griežtų piniginių sankcijų ir šių statinių griovėjų. Šiandien teisingumo ministras Petras Baguška ir aplinkos ministras Arūnas Kundrotas aptarė Teisingumo ministerijos parengtus teisės aktų pakeitimus ir papildymus, kurie ne tik padės paspartinti teismines procedūras griaunant neteisėtus statinius, bet ir užkirs kelią naujoms neteisėtoms statyboms. “Sutarėme dėl bendrų veiksmų ir didesnių problemų nebeturėtų kilti”, – po susitikimo teigė P.Baguška. “Norint, kad procesai apjudėtų iš vietos, reikia aiškiai pasakyti, kas ir ką daro ir kokios sankcijos laukia nevykdančių savo pareigų”, – pabrėžė ministras A.Kundrotas. Ministras A.Kundrotas susitikime pateikė statistiką, kuri atskleidė, jog vien šiais metais teismams pateikti 42 ieškiniai dėl neteisėtų statinių nugriovimo, priimti 4 sprendimai nugriauti tokius statinius. Jau šią savaitę suinteresuotoms institucijoms bus išsiųsti derinti Civilinio proceso kodekso, antstoliams skirtos Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų pakeitimų projektai. Jie numato priemones, kurios padės iš esmės spręsti neteisėtų statybų problemą. Civilinio proceso kodeksą siūloma patikslinti nuostata, kad teismai, priimdami sprendimą nugriauti neteisėtą statinį, iš karto numatytų ir pasekmes, jeigu per nurodytą laiką savininkas nenugriaus tokio statinio.

Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusią savaitę vyko tarptautinis seminaras “Buvusių sovietinių karinių teritorijų reintegravimo patirtis”, kurio metu buvo kalbėta apie problemas, su kuriomis susiduria savivaldybės, renovuojančios tokias sudėtingas socialiniu, ekonominiu bei ekologiniu požiūriu teritorijas. Projekto partneriai ir svečiai buvo supažindinti su probleminėmis Vilniaus Vismaliukų bei Burbiškių buvusiomis karinėmis teritorijomis. Pasak specialistų, pastarųjų tvarkymas vyksta nepakankamai sklandžiai ne tiek dėl plėtros idėjų ar investicijų stokos, kiek dėl institucinio požiūrio ir spragų teisinėje sistemoje. Kaip sėkmingiausias buvusios karinės paskirties teritorijos atnaujinimo projektas Lietuvoje seminaro dalyviams pristatytas “Šiaurės miestelis”. Ypatingai didelio dėmesio sulaukė buvusių karinių pastatų pritaikymas technologijų parko veiklai. Projekto partneriai pristatė savo šalių buvusių karinių teritorijų reintegracijos projektus. Seminaro dalyviai nusprendė kitame projekto etape kartu su Lenkijos Bialystoko technikos universitetu paruošti urbanistinius pasiūlymus teritorijų vystymui bei mokslinį-metodinį pagrindimą investicijų pritraukimui ir socialinių problemų sprendimui.

Vilniuje ir toliau stingant patalpų biurams, ketinama statyti tris naujus aukščiausios klasės verslo centrus. Priešingai nei paskutiniu metu kilę nauji dvidešimties aukštų pastatai, naujieji verslo centrai bus kelissyk mažesni – 4-5 aukštų. Tikimasi, kad čia įsikurs didelės įmonės, kurios vertina patogumus ir rūpinasi savo įvaizdžiu. Į trijų pastatų A klasės verslo kompleksą bus investuota daugiau nei 65 mln. litų. Projektą plėtos bendrovė “Indeco”. “Pastaruoju metu Vilniuje iškilo ne vienas daugiaaukštis verslo centras. Nors iš išorės jie atrodo įspūdingai, daugėja mažaaukščių verslo centrų, nes jie turi neabejotinų pranašumų. Čia nebūna eilių prie liftų, į viršutinius aukštus lengva užlipti laiptais, todėl didėja darbuotojų mobilumas. Tai ne tik patogumas, bet ir mankšta, kuri reikalinga daug biuruose sėdintiems asmenims”, – sakė projekto partneris Vaidas Barakauskas. Jo teigimu, mažaaukščiuose verslo centruose geresnė ir psichologinė atmosfera, skirtinguose aukštuose dirbantys vienos įmonės darbuotojai išlaiko kolektyviškumą. Trijų verslo centrų komplekse planuojamų komercinės paskirties patalpų plotas sieks apie 10 tūkst. kv. metrų. Tai turėtų reikšmingai papildyti biurų nuomos rinką Vilniuje, kurioje trūksta patalpų ir mažoms, ir didelėms įmonėms, kartais norinčioms išsinuomoti net iki 5 tūkst. kv. metrų.

Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu stabdyti savavališkas statybas Aguonų gatvėje. Nuo vasaros UAB “Sėnoja” vykdo rekonstrukcijos darbus daugiabučio gyvenamojo namo Aguonų g. 5 kieme. Bendrovė neturi Vilniaus miesto savivaldybės suderintos techninės dokumentacijos ir leidimų statybai. Paaiškėjus, jog leidimą statyboms neteisėtai išdavė ir pratęsė Vilniaus apskrities viršininko administracija, Savivaldybės pareigūnams pareikalavus, leidimas statyboms buvo panaikintas, tačiau bendrovė “Sėnoja” tęsia darbus toliau. Vilniaus miesto meras ne kartą prašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos vadovų atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį, taip pat kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl šios institucijos neveiklumo. Vilniaus meras Artūras Zuokas įpareigojo Savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento pareigūnus kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl kvalifikacijos atestatų panaikinimo bendrovės statybininkams, taip pat svarstoma galimybė kreiptis su ieškiniu į prokuratūrą.

Augant Baltijos šalių ekonomikai, sparčiai didėja užsienio investuotojų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu, ypač tai pastebima Vilniaus, Rygos ir Talino biurų patalpų rinkose. Taip skelbiama naujausiame Švedijos nekilnojamojo turto konsultantų „Newsec“ leidinyje „Nordic Report“. “Paklausa viršija pasiūlą, — sako Olevas Maitas Makkas, „Newsec“ biuro Taline vadovas. — Šiuo metu maždaug 25 tarptautiniai fondai nori investuoti Baltijos šalyse ir ieško nekilnojamojo turto projektų“. Tokį investuotojų aktyvumą lemia sparti ekonominė Baltijos šalių plėtra. Kaip rašoma „Nordic Report“, Lietuvos BVP šiemet turėtų išaugti 6,5 proc., Latvijos — 8,5 proc., o Estijos — 9 proc. Visos trys šalys gerokai lenkia ES vidurkį, kuris siekia 2,3 procento. Vilniuje, Rygoje ir Taline ypač paklausios centriniuose rajonuose esančios biurų ir komercinės paskirties patalpos. Prognozuojama, jog kelis metus mažėjusios biurų nuomos apimtys Vilniuje ir Rygoje šiais metais išaugs Taline biurų nuoma turėtų išlikti tame pačiame lygyje. Investicijų grąža iš patrauklių biurų patalpų projektų mažėja. Prognozuojama, jog biurų pelningumas 2006 metais nusistovės ties 8 procentų riba Vilniuje bei 7,5 proc. — Rygoje ir Taline. Prognozuojama, jog 2006 metais biurų patalpų nuoma Taline liks stabili. Tuo tarpu Rygoje ir Vilniuje paklausa tokioms patalpoms sparčiai auga po kelerių metų sąstingio.

1995–2000 metais Lietuvoje didesnės buvo ne tik bankų palūkanos skolinantis būstui, bet taikomi reikalavimai paskolų gavėjams. Pastaruoju metu buvo galima pastebėti, jog bankai iki minimumo buvo linkę sumažinti reikalavimus, keliamus norint gauti paskolą būstui, taip dar labiau padidindami galinčių imti paskolas žmonių skaičių, kurie, savo ruožtu, didino naujos statybos būsto paklausą, o nesant pakankamai jo pasiūlai – kilo ir senos statybos būsto kainos. Ypač padidėjęs susidomėjimas naujos statybos butais neliko nepastebėtas, ir nuo 2000 metų būsto statybų sektoriuje pirmavęs Vilnius 2006 metų viduryje jau nebėra toks tvirtas gyvenamosios statybos lyderis, nes nauji daugiabučiai statomi ne tik kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje – bet ir Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Palangoje ar Elektrėnuose. Vilniuje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto plėtra vykdoma keliomis kryptimis: statomi arba išskirtiniai būsto projektai prestižinėse miesto vietose, arba dideli naujų daugiabučių ir individualių namų kvartalai. Kaune šiuo metu paprastai statomi pavieniai daugiabučiai miesto teritorijoje ir nedidelės individualių namų gyvenvietės toliau nuo miesto ribos. Klaipėdoje statomi arba planuojami pastatyti keli didelio aukštingumo daugiafunkciniai gyvenamosios-komercinės paskirties pastatai, planuojama statyti ir kelias naujas individualių namų gyvenvietes.

Susiklosčius rinkos situacijai, kai naujos statybos butų paklausa žymiai viršija pasiūlą, kainos kyla rekordiniais tempais, o didžioji dauguma butų yra parduodama dar nepastatytuose namuose, pasirašant tik preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kuri numato galutinį buto įsigijimą tik pabaigus namo, kuriame yra butas, statybą, (t.y. praėjus gana ilgam laikotarpiui nuo preliminariosios sutarties pasirašymo – dažniausiai po 6-18 mėnesių), kai kuriems statytojams kyla pagunda papildomai užsidirbti iš buto pirkėjų arba apskritai siekti, kad sutartis nebūtų pasirašyta. Todėl kartais pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje atsiranda įvairiausių sąlygų, neaptartų pasirašant preliminarią sutartį – pavyzdžiui sugalvojant papildomų mokesčių už realiai atliktus arba neatliktus darbus, papildomų baudų ir pan. Todėl dažnai pirkėjas pamatęs jį diskriminuojančią sutartį nežino kaip elgtis: pasirašyti ją ar stengtis keisti ginčytinus punktus, nes pardavėjo argumentai būna paprasti: „nepatinka sutartis – nesirašyk, t.y. iš viso nepirk“.

Nežiūrint į tai, kad šiandieninė būsto pasiūla, palyginti su paklausa, yra labai nedidelė, būsimi naujakuriai sostinėje nelinkę pirkti nekilnojamojo turto iš pirmo pasitaikiusio statytojo. Brangiai mokėti sutinkama tik už patikimos ir gerai žinomos bendrovės pastatytą būstą. Tokias išvadas padarė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “TNS Gallup”, atlikusi tyrimą apie nekilnojamojo turto rinką, statybos bendrovių bei nekilnojamojo turto agentūrų žinomumą Vilniaus mieste. Pasirodo, kad vilniečiai žino iš ties nemažai statybos įmonių bei nekilnojamojo turto agentūrų. Tačiau labiausiai žinoma jiems yra statybų bendrovė “Ranga IV” bei nekilnojamuoju turtu užsiimanti kompanija UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas. Kaip labiausiai žinomą, bendrovę “Ranga IV” spontaniškai 19.9 procento visų apklaustųjų. O vardinant statybos įmonių pavadinimus, bendrovę “Ranga IV”, kaip žinomiausią statytoją prisiminė net 54 procentai visų apklausos dalyvių. Tarp žinomiausių statybos bendrovių taip pat atsidūrė bendrovės “Hanner”, “Eika” ir “Kausta”.

Žvelgiant į esamą padėtį rinkoje galima konstatuoti, kad naujos statybos butų pasiūla kol kas vis dar gerokai atsilieka nuo aukštos paklausos. Tiesa, šiandien turbūt niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kiek butų nuperka arba užsirezervuoja galutinis pirkėjas – t.y., žmogus perkantis butą tam, kad jame gyventų, o ne nuomotų ar tiesiog perparduotų už aukštesnę kainą. Iš tikrųjų situacija rinkoje problematiškėja: spekuliacijos tempai auga nė kiek ne lėčiau nei naujos statybos butų kainos. Kuo labiau kyla kainos, tuo labiau gausėja ir norinčių lengvai pasipelnyti rinkos dalyvių gretos: dažnai butai prieš patekdami galutiniam pirkėjui pakeičia ne vieną šeimininką (rezervuotoją). Stebint kokiu greičiu ir kokiais kiekiais yra rezervuojami butai naujos statybos projektuose (kaip per kelias dienas rezervuojama kelios dešimtys ar net šimtai butų), kyla retorinis klausimas ar apskritai artimiausiu metu žmogus, norintis įsigyti butą tiesiog sau, galės jį pirkti iš pirmų rankų už rinkos kainą. Naujų statybos projektų patirtis rodo, kad jei butai parduodami rinkos kainomis, didžiumos jų nelieka per kelias savaites, kadangi prekė parduodama rinkos kainomis yra patraukli ne tik galutiniams vartotojams, bet ir spekuliuojantiems ja. Tad nenorėdami parduoti „per greitai“ didžiuma statytojų pradeda pardavimus kiek aukštesnėmis kainomis nei esamas rinkos lygis.

Vis labiau artėjant euro įvedimui, kalbos apie jo įtaką šalies ekonomikai bei nekilnojamojo turto rinkai netyla. Bankų ir nekilnojamojo turto specialistai kone kasdien pateikia vis naujų argumentų kuo valiutos pakeitimas bus mums naudingas (valiutos kurso rizikos panaikinimas; rinkos skaidrumas, paprastesnės prekybos ir investavimo sąlygos visoje euro zonoje, masto ekonomija; spartesnė Lietuvos finansų rinkos raida ir kt.) , o kuo ne (euro įvedimas yra infliaciją skatinantis veiksnys; įvedant eurą bus įvykdyta devalvacija; prarandamas pinigų politikos savarankiškumas ir pan.). Pats euro įvedimo faktas kaip savarankiškas reiškinys vargu ar gali tiesiogiai daryti pastebimą įtaką nekilnojamojo turto rinkai. Didžiausią poveikį rinkai (kurį galima priskirti euro įvedimui) turi mažai pagrįstos pačių gyventojų baimės bei išankstinės nuostatos dėl “galimo itin didelio kainų augimo prieš ir po euro įvedimo”. Psichologiniai veiksniai susiję su euro įvedimu jau dabar turi įtakos rinkos dalyvių elgsenai. Išankstinių klaidingų nuostatų bei lūkesčių įtakos rinkai eliminavimas (bent jau sumažinimas), šviečiamoji kampanija (tiek iš valstybės, tiek iš nepriklausomų ekspertų pusės) – tai vienos svarbiausių užduočių rinkos tolygaus vystymosi užtikrinimui.