Naudingi patarimai. Pirmoji pagalba nutrenkus elektrai ar žaibui
Patiriamos traumos sunkumas tiesiogiai proporcingas elektros srovės tekėjimui per kūną trukmei. Kuo ilgiau vidinius audinius ir organus veikia srovė, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus liks gyvas.
Elektros srovei tekant organizmo audiniais, pažeidimas įvyksta dėl:
- tiesioginio elektros srovės žalojamojo poveikio;
- išsiskyrusios šilumos;
- mechaninės kilmės sužalojimų.
Žaibo sukeliamą traumą organizmui dažniausiai sąlygoja šie veiksniai:
- tiesioginis žaibo poveikis (elektros srovė teka odos paviršiumi);
- kontaktinė įtampa (kai prisiliečiama prie daikto, į kurį trenkė žaibas);
- elektros srovės nutekėjimas nuo greta esančių objektų / asmenų;
- terminis nudegimas (srovei praeinant pro audinius stipriai pakyla jų temperatūra);
- smūgio banga.
Požymiai:
- Mėšlungiški raumenų traukuliai. Kojų, rankų paralyžius. Galūnės šaltos, marmurinės spalvos, nejautrios, negyvybingos;
- Kvėpavimo nutrūkimas;
- Sąmonės praradimas;
- Skilvelių virpėjimas, širdies sustojimas;
- Ant žaibo nutrenkto nukentėjusiojo kūno atsiranda mėlynos spalvos medžio pavidalo piešinys;
- Jei kūnas buvo drėgnas, atsiranda nudegimai;
- Pykinimas, vėmimas.
Pirmoji pagalba
Pirmiausia reikia nutraukti kontaktą tarp aukos ir srovės šaltinio. Geriausias būdas – išjungti srovę, jei tą galima atlikti labai greitai. Jei elektros srovės greitai išjungti neįmanoma, tokiu atveju reikia nukentėjusįjį atitraukti nuo kontakto su srove.
Tačiau BŪTINA ŽINOTI, KAD NEGALIMA LIESTI ŽMOGAUS, JEI JĮ VEIKIA AUKŠTOS ĮTAMPOS SROVĖ. (Prie nukentėjusiojo, veikiamo aukštos įtampos elektros srovės (elektros srovės perdavimo linijos, transformatoriai) negalima nei artintis, nei jo liesti – elektros srovė veikia kelių metrų atstumu, lyjant – keliolikos metrų. Nemėginkite gelbėti – tai pavojinga jūsų gyvybei!).
Jeigu srovė žemos įtampos (110-220V) bandantysis padėti, turi gerai izoliuotis nuo žemės ir naudoti izoliuojamąją medžiagą (drabužius, sausą medį, gumą, odinį diržą), kad nustumtų nukentėjusįjį nuo srovės šaltinio. Kirvis mediniu kotu tinka perkirsti laidą, kurį laiko auka. Liesti nukentėjusįjį saugiau mūvint pirštines ar apvyniojus rankas drabužiais, stovint ant guminio pagrindo ar sausos lentos. Rekomenduojama visus izoliavimo nuo elektros šaltinio veiksmus atlikti viena ranka.
Deja, ne kiekvienu atveju žinome, aukštos ar žemos įtampos srovė veikia nukentėjusįjį, todėl prieš liečiantis prie aukos, pirmiausiai būtina įvertinti riziką ir savo saugumą.
Kai auką jau galima liesti, reikia skubiai įvertinti gyvybės funkcijas: ar nukentėjusysis sąmoningas; patikrinamas pulsą; įsitikinama, kad auka kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo ar kraujotakos, nukentėjusysis skubiai gaivinamas (daromas dirbtinis kvėpavimas ir netiesioginis širdies masažas). Šoko atveju ligonį reikia paguldyti ant nugaros ir pakelti jo kojas 30 laipsnių į viršų. Sąmonės netekusį žmogų reikia paguldyti ant šono.
Jei drabužiai dega, smilksta, jie nuvelkami. Atmintina, kad kai srovė žemos įtampos (110-220 V) pažeidžia sušlapusį nukentėjusįjį kontakte su žeme (plaukų džiovintuvas, radijo ar TV aparatas vonios kambaryje), širdies sustojimas įvyksta be nudegimų.
Normalizavus gyvybines funkcijas, pagal galimybes įvertinama sužalojimų kiekis (nudegimai, galimi lūžiai, vidinių organų pažeidimai). Priklausomai nuo sužeidimų, reikia pasirūpinti kraujavimo sustabdymu, žaizdų sutvarstymu, lūžių imobilizacija ir panašiai. Visą laiką būtina stebėti pagrindines gyvybines funkcijas (kvėpavimas, širdies darbas).
Nukentėjusį žmogų būtina vežti į ligoninę, net jei jis ir sako, kad jaučiasi gerai. Patyrus elektros traumą, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, komplikacijos dėl vidinių giliųjų audinių pažeidimų.
Mitas: elektros traumą patyrusio žmogaus jokiu būdu negalima bandyti kasti į žemę. Tokie veiksmai yra labai žalingi, nes atšaldomas organizmas, apsunkinamas ir taip jau sutrikęs kvėpavimas.
Paruošta remiantis: Medicina (Kaunas) 2007; 43(3)
