Vladas Žulkus “Palangos praeities paminklų tyrinėjimas”

Iki mūsų amžiaus šeštojo dešimtmečio Palangoje archeologinių paminklai nebuvo tyrinėti, nors apie juos ar atskirus Palangoje ir jos apylinkėse randamus senovinius daiktus buvo žinoma. Dar L. Jucevičius XIX a. viduryje mini didelius “kareivių kapus” Palangos apylinkėse, o ir pačioje Palangoje jis, atrodo, rado supiltus senovės kapus – bene bus tai tariami kapai kopose į rytus nuo Naglio kalno arba kapai Baltijos aikštėje? Apie radinius iš Baltijos aikštės 1870 m. rašė kunigas Barkauskas: “1858 m. pildami bulbes į rusį Palangėnai atkasė kasžin kokią jūdmeną, <...> kuri tai buvo rudis, apdengianti pavidalą ieties ar bardisziaus, toliaus-gi žiurinėdami atrado tris bronzinius piningus, apvalius; vienas isz tu piningu gerai iszsilaikė ir turėjo ant vienos pusės antraszą Oratio, o ant kitos buvo paveikslas ir vardas Antonino Pijaus; kitu du piningu jau buvo labai nu laiko nusidėvėjusiu, vienas turėjo antraszą Septimus Severus, o ant antro beveik kelios raidės bebuvo pažimios;”. Tas monetas iš kažkokio tai žmogaus norėjo atpirkti kunigas, bet nesuderėjus dėl kainos, Palangoje rastos senienos iškeliavo į Lenkiją. P. Tarasenkos 1928 m. sudarytame Lietuvos paminklų sąvade Palangos apylinkėse minimi akmens amžiaus radiniai, o pačioje Palangoje rašoma apie Birutės kalną “ant kurio, senovės padavimu, buvusi lietuvių stabmeldžių šventovė”, Naglio kalną “kai kurių laikomas švedkapiu, o kitų piliakalniu”, paminėti pylimai (prie Basanavičiau gatvės) ir atskiri radiniai; bronzinė apyrankė, Romos monetos. Birutės kalną esant piliakalniu su priešpiliu pietinėje papėdėje spėjo istorikas A. Raulinaitis (“Paminėtina Birutės kalva su iškyšuliu, lyg pilaitės priešpiliu į pietus…”), kuris aplink rado dar ir tvirtovinius pylimus. Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše 1973 m. Birutės kalnas buvo įrašytas kaip alkakalnis. Minėtame 1780 m. plane į pietus nuo Birutės kalno, priešais Nemirsetą, yra pažymėtas kalnelis, prie kurio užrašyta “Pilali Kopiec dawny”. Gal tai yra savitai interpretuotos storinės žinios, kuriose minimas piliai statyti tinkantis kalnelis prie Palangos? Šis kalnelis yra sunaikintas čia stovėjusių sovietinių kariškių. Atskiri radiniai iš Palangos apylinkių buvo dr. J. Šliūpo kolekcijoje ir kituose privačiuose rinkiniuose, tačiau jų radimo vietos nebuvo aiškios. Tradiciškai ilgą laiką buvo minimi XI-XIII a. degintinių kapų radiniai iš žydkapių esančių į rytus nuo Naglio kalno. 1988 m. straipsnio autorius žvalgė Naglio kalno aplinką ir tikrino minimą vietą. Buvo nustatyta, kad prie Ežeralio iki XVIII a. buvusi lygi plynė, o kopos, kur yra apleisti žydų kapai ir tariamas senkapis, atsirado tik XVII a. Jokių kapų ar gyvenvietės pėdsakų nebuvo rasta ir tarp Ežeralio ir Naglio kalno. Prieš porą dešimtmečių į Klaipėdos muziejų buvo patekę radiniai iš Palangos, atsitiktinai rasti tiesiant komunikacijas “šalia kempingo”. Tai buvę X a. dirbiniai iš degintinio kapo. Deja, nei radinių, nei atitinkamo įrašo muziejaus knygose nėra, o R. Volkaitės-Kulikauskienės ir šio straipsnio autoriaus paieškos natūroje liko bergždžios. Nuo 1958m. prasidėjo Palangos paminklų tyrinėjimai. Tais metais vadovaujant P. Kulikauskui buvo ištirtos atsitiktinai aptiktos Roužės upelio vagoje neolitinės gyvenvietės liekanos. 1961 – 1962 m. A. Tautavičiaus vadovaujama ekspedicija prie Dariaus ir Girėno ir Plytų (tuomet Komjaunimo) gatvių ištyrė 374 VIII-XIII a. kapus. 1962 m. buvo kasinėtas II-III a. kapinynas Baltijos aikštėje (vad. A. Tautavičius) . 1966 m. šventojiškis M. Balčius prie Šventosios aptiko daug įvairių akmens amžiaus dirbinių ir nuo 1966 m. vadovaujant R. Rimantienei buvo pradėti ilgalaikiai Šventosios neolitinių gyvenviečių tyrinėjimai. 1976 m. archeologai pirmą kartą pradėjo kasinėti Birutės kalną ir nuo tol kalno ir jo papėdės gyvenvietė buvo tyrinėjama iki 1993 m. 1978 kasinėtas Naglio kalnas ir žvalgyta jo aplinkuma. Kasinėjimai paneigė teiginį, kad čia yra stovėjusi pilis. Palangos centrinėje dalyje 1982 m. kultūrinius sluoksnius tikrino J. Genio vadovaujama ekspedicija. Tuomet buvo iškasti pirmi šurfai Birutės kalno papėdėje ir rasti kultūriniai sluoksniai. 1987 m. Palangos senosios vandenvietės ir hipodromo teritorijoje buvo aptikta ir vėliau tyrinėta dar viena senovinė gyvenvietė. 1990 ir 1991 m. buvo kasinėtas Žemaičių kalnelis Palangos parke, kur rasti ir senovinės gyvenvietės sluoksniai, ir kapai. Gana netikėtai inžinerinius kasinius stebint 1994 m. prie Roužės Žemaičių gatvėje buvo aptikti ir patyrinėti dar vienos senovinės gyvenvietės pėdsakai. 1987 – 1995 m. anksčiau tyrinėto kapinyno prie Dariaus ir Girėno bei Plytų gatvių šiaurinėje dalyje buvo atkasta dar 18 IX-XI a. kapų. 1985 m. archeologai ir vienoje, ir kitoje upės pusėje kasinėjo Šventosios vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų laikų gyvenvietes (nuo 1976 m. minėtoms ekspedicijoms Palangoje ir Šventojoje vadovavo V. Žulkus). Šventosios senovinių gyvenviečių radinius renka ir jūros išplautų pastatų liekanas nuo 1969 m. stebi Mikelis Balčius, kuris 1990-1992 m. kasinėjo ir Būtingės dvarvietę bei buvusios karčiamos vietą.

Jau daugiau kaip dešimtmetį Palangoje yra atliekami ir mažesnės apimties archeologiniai tyrimai, susiję su teritorijų tvarkymais, statybomis ir įvairiais inžineriniais darbais. Jiems vadovauja Klaipėdos archeologai J. Genys, R. Sprainaitis, V. Žulkus. Tie kasinėjimai, atliekami tai vienoje, tai kitoje Palangos vietoje davė daug naujų detalių senajam Palangos reljefui, istorijai ir urbanistinei raidai pažinti.
Palangos istorijai archeologai dar neatidavė visos duoklės – dar nerastas kapinynas, kurio radiniai prieš daug metų buvo pakliuvę į Klaipėdos muziejų, dar laukia archeologų kapinynas esantis į rytus nuo miesto, radiniai iš kurio tik 1995 m. pasiekė muziejininkus. Kol kas nerasti žmonių, gyvenusių prie Birutės kalno, kapai. Apskritai, Palangos ankstyvųjų viduramžių istorija dar labai “skylėta” – daug ko nežinome ir galime tik spėti. Rašytinių šaltinių nėra ir vargu ar atsiras, todėl reikia toliau kasinėti archeologijos paminklus, ir tik tokių tyrinėjimų rezultatai leis perrašyti Palangos priešistorį.
 
SANTRUPOS
ATL – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje.
CVKIA – TSRS Centrinis valstybinis karinis istorinis archyvas
LEK – Liv-, Est-und Kurländisches Urkundenbuch
MRGD archyvas – Mokslinių restauracinių gamybinių dirbtuvių archyvas
MADA – Mokslų akademijos darbai
PRPI – Paminklų restauravimo-projektavimo institutas
PSRL – Polnoje sobranije russkich letopisej

Parengta pagal knygą „Palangos istorija“ (sudarytojas Vladas Žulkus).
Klaipėda: Libra Memelensis, 1999. Danutės Mukienės nuotraukos, 2003 m. birželio pabaiga