Vakarų spaudoje – seno karo naujas vertinimas
Karo pabaigos šešiasdešimtmetis atskleidė naują Vokietijos savimonę ir, Maskvai to nepageidaujant, didžiulį Baltijos vadovų indėlį į visiškai naują to karo suvokimą ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje. Apie tai – Mykolo Drungos Vakarų laikraščių apžvalgoje.
Pergalės prieš nacius minėjimo dieną sekmadienį Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris (Köhler) Bundestage pasakė kalbą, kuri, pasak dienraščio “Berliner Zeitung”, paliudijo naują vokiečių savimonę įvertinant savo pačių praeitį. Ypač šią kalbą pirmadienį pagyrė dienraštis “Welt” ir pateikė kelias jos citatas. Pavyzdžiui:
“Mes gedime visų Vokietijos aukų – aukų prievartos, kuri sklido iš Vokietijos, ir aukų prievartos, kuri prieš Vokietiją atsigręžė. Mes gedime visų aukų, kadangi norime būti teisingi visų tautų, įskaitant savąją, atžvilgiu.
“Mūsų atsakomybė – budėti, kad visos šios kančios, taip pat ir jos priežastys nebūtų užmirštos, ir mes turime užtikrinti, kad tokie dalykai niekada nepasikartos. Ir čia negalima braukti užmaršties brūkšnio”.
“Šiandien Vokietija yra kita šalis, nei buvo prieš 60 metų. Tarp anų dienų ir šiandienos glūdi ištisi pasauliai ir dešimtmečiai sunkaus darbo. Tai didelis visos visuomenės laimėjimas, ir čia daug prisidėjo bėgliai, išvarytieji iš namų, padegėliai. Turėtume būti dėkingi už tai, kas pasiekta, ir priimti tai kaip paskatą. Neturėtume pamiršti, kaip greitai galima pralošti palikimą, kurį daugelis kartų sukūrė”.
Ir tada Vokietijos prezidentas Kioleris priminė, jog po karo šalies nauja pradžia rytinėje jos dalyje greit vėl nugrimzdo į kraują ir terorą:
“Sovietinėje okupacijos zonoje didžiulis neteisingumas į šešėlį pastatė denacifikacijos pasiekimus. Šimtai tūkstančių be teisėto proceso buvo įkalinti lageriuose, juose dešimtys tūkstančių žuvo. Buvo persekiojami anaiptol ne vien buvę nacionalsocialistai. Kiekvienas pasipriešinimas ir visi politiškai neįtikę buvo slopinami. Tokią priespaudą pajuto ne tik rytų vokiečiai, bet visos tautos sovietinės valdžios erdvėje”.
Šiuo paskutiniu sakiniu Vokietijos prezidentas užkliudė stygą, kuri antradienį nuskambėjo daugelio Europos laikraščių komentaruose. Štai Milano “Corriere Della Sera” rašė, jog karo pabaiga 1945-aisiais turėjo “dvi išdavas, pagimdžiusias dvi visiškai skirtingas tikroves: mūsų vakarietiškąją ir tą, kurią išgyveno rytų kraštai, įkritę į SSRS nasrus ir šitos svetimos jėgos išniekinti ir pavergti, atimant iš jų visas laisves”. O Zagrebo dienraštis “Vjesnik” pažymėjo, jog per gegužės 9-osios šventę Maskvoje, nors ji pritraukė daug užsienio valstybių vadovų, buvo daugiau kalbama apie tuos, kurie nedalyvavo, būtent “Lietuvos ir Estijos vadovus”. Jis pastebėjo ir tai, jog istorinės nuotraukos, rodančios, kaip rusų kariai kelia Berlyne raudoną vėliavą, Maskvoje dėl vietos konkuravo su blizgančiais skelbimais, reklamuojančiais vokiškus bankus ir automobilius.
Barselonos dienraščio “Periodico” nuomone, šios iškilmės “nepasitarnavo politinės ir moralinės Europos sanglaudos stiprinimui, o tik atnaujino senas žaizdas”, nes daugeliui šalių Hitlerio žlugimas ”reiškė naujo, ilgai užsitęsusio vergavimo Sovietų Sąjungai pradžią”. Dar stipriau pasisakė Madrido “Pais”: Putinas “parodė pavojingą ir ryškią tendenciją padaryti Stalino figūrą gerbtiną, pamiršęs Geležinės uždangos tėvo vykdytas masines žudynes. Maskva naudoja 27 milijonų rusų gyvybės auką kaip lemiamą savo moralinio pranašumo argumentą, tačiau ji niekada nepripažino savo pačios prasižengimų – nuo bendradarbiavimo su Hitleriu, kad Europą padalytų, iki savo pačios totalitarinės letenos uždėjimo ant rytinės Europos dalies karui baigiantis”.
O dienraštyje “Welt” Herbertas Krempas antradienio komentare “Karo bendrininkai” išsamiai išdėstė, kaip Hitlerio ir Stalino susitarimas parengė Vokietijai kelią į karą ir kaip “Baltijos valstybės buvo ne tik vokiečių išduotos, bet ir sovietų pavergtos” netgi du kartus. Šiandien apie tai Maskvoje nenorima užsiminti – Ribbentropo ir Molotovo paktas su savo papildomais protokolais buvęs 1989 m. “anuliuotas – ir apie tai, Kremliaus požiūriu, nesą ką ir daugiau kalbėti”.
Iškilmės Maskvoje, Paryžiaus “Monde`o” nuomone, būtų buvęs įprastinis “istorinių mitų šventimas”, jei ne Baltijos respublikų vadovų nutarimas “nebūti politiškai korektiškais”. Jų požiūriu, “išlaisvinimas atėjo tik 1991-ais, ir lenkams nedaug trūksta įsilieti į tą pačią mąstymo vagą”, – rašė įtakingiausias Paryžiaus dienraštis. O Prahos dienraštis “Lidove Noviny” su pasitenkinimu pranešė, jog Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas sukritikavo Putino už tai, kad šis per iškilmes Maskvoje įteikė medalį buvusiam Lenkijos komunistų vadeivai Vojciechui Jaruzelskiui. Galop, Berlyno dienraštis “Tageszeitung” priekaištavo, kodėl Maskvoje neiškeltas Čečėnijos klausimas: ten “siaučia karas, kurį Europa pamiršo ir kurį ji turėjo vyriausiajam karo vadui Putinui priminti”.
