Tryškiai

Miestelis įsikūręs ant Virvytės upelio kranto, apie 23 km į šiaurės rytus nuo Telšių ir 54 km nuo Šiaulių, 7 km į šiaurę nuo Šiaulių-Kretingos geležinkelio. Senoji gyvenvietės dalis – urbanistikos paminklas.

Tryškiuose žmonės gyveno nuo seno. Tai paliudija ir archeologiniai radiniai: Tryškių kapinyne rasta net IX-XII a. priskiriamų papuošalų, kurie perduoti saugoti Žemaičių „Alkos” muziejui. Gyvenvietė pradėjo kurtis prie Tryškių dvaro, apie kurį mus pirmosios žinios pasiekia dar iš XVI a. pradžios. 1537 m. rašytiniuose šaltiniuose jau minimas Tryškių dvaras ir miestelis. Tada Tryškiai buvo valdovinio valsčiaus (tėvūnijos) centras. 1611 m. Tryškius valdė Žemaičių teisėjas Andrius Valavičius, 1674 m. – Lietuvos kancleris Kristupas Pacas. 1799 m. Tryškių seniūnijai priklausančias valdas (Degučių, Dubėnų, Lelėnų, Juodžių, Dirmeikių kaimus) nuomojo Mykolas Oginskis. 1685 m. miestelyje jau veikė parapinė mokykla, kuri po pertraukos buvo atkurta 1793 m. 1701 m. Tryškių apylinkėse įvyko švedų ir LDK kariuomenės susirėmimas. 1792 m. gegužės 15 d. karalius Stanislovas Augustas Tryškiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą, kurio melsvame dugne pavaizduotas kryžmiškai sudėtas auksinės spalvos lankas ir strėlė. Miestelio puošmena – 1752 m. pastatyta liaudiškos architektūros bebokštė bažnyčia, 1805 m. statyta medinė varpinė. Šis medinio baroko ansamblis, aptvertas akmenų tvora, tebepuošia miestelį iki šiol.

Tryškiai garsūs tuo, kad netoli miestelio kurį laiką buvo įsikūrę Stanevičiaus vadovaujami sukilėliai, 1831 m. jie miestelį buvo užėmę .1863 m. gegužės 21 d. sukilėliai čia buvo netikėtai rusų kariuomenės apsupti ir susirėmimo metu daug jų žuvo, taip pat ir Tryškių dvaro savininko Petkevičiaus sūnus.

Platesnių Tryškių dvaro pastatų aprašymų nėra išlikę.

Aštuoni kilometrai nuo Tryškių buvo Kairiškių dvaras, kur veikė inžinieriaus Vlado Sirutavičiaus kartono fabrikas.