Svetimybės prasiskynė kelią ir į Palangos įstaigų kalbą

Pasak V. Milončiūtės, savininkai, kurie renkasi užsienietiškus pavadinimus, visiškai negerbia lietuvių šnekos.

Pastebima, jog ne viena įmonė, kavinė ar viešbutis savo pavadinimui parenka ne gražų lietuvišką, o kitos kalbos žodį arba sunkiai suprantamą jų junginį. Tarkim, viešbutis „Klaipėda“, kurį prieš porą metų nuspręsta pervadinti suprantamiau užsieniečiams, tapo „Amberton Klaipėda“. „Vakarinė Palanga“ pasidomėjo, ar šiai tendencijai pasiduoda ir mūsų kurorto įstaigos.

Neatsisako lietuviškų pavadinimų

Kai kurių kurorto įstaigų savininkai nepaiso vis augančios svetimžodžių pavadinimų tendencijos ir demonstruoja išmonę gražiais lietuviškais savo verslo vardais. Tarkim, viešbučio „Vanagupė“ registratūros vadovė Rasa Grabytė pasakojo, kad šis pavadinimas kilęs iš seno vietovardžio. Pasak jos, dabartinės Vanagupės gatvės vietoje kažkada tekėjo upė, kuri vėliau išdžiūvo ir ten įsikūręs vanagas. Taigi pavadinimas ir lietuviškas, ir susijęs su vieta. „O ir užsieniečiams nėra bėdų ištarti šį žodį, nes jame daug balsių“, – tikina R. Grabytė.

Svečių namų „Tarp tujų“ savininkas Vytautas Samulevičius pavadinimą paaiškino labai paprastai – jis kilęs nuo šalia augančių dviejų tujų. Jam niekada nekilę minčių keisti įstaigos vardo ir daryti jį suprantamesnį užsieniečiams, juk dauguma klientų – lietuviai.

Restorano ir svečių namų „Ronžės uostas“ savininkas Audrius Bučas pasakojo, kad tokį pavadinimą pasirinko dėl šalia tekančios Rąžės, vietinių vadinamos Ronže. Be to, taip ir skamba stipriau, įspūdingiau. O antrasis įstaigos vardo žodis kilo iš to, jog A. Bučas buvo skaitęs, kad kažkada uostas gyvavo ne tik Šventojoje, bet ir Palangoje.

Pasak restorano Šventojoje „Paršelio rojus“ direktoriaus Gintauto Rekašiaus, prieš dvidešimt metų ši vieta tokio pavadinimo dar neturėjo, bet pasižymėjo tuo, kad beveik visi patiekalai buvo iš kiaulienos. Vadovas linksmai prisiminė, jog lankytojai restoraną ėmė vadinti „Kiaulės koja“. „Taigi, reikėjo gelbėti situaciją“, – juokėsi G. Rekašiaus. Jo teigimu, neverta galvoti užsieniečiams lengviau suprantamo pavadinimo, nes Šventojoje devyniasdešimt procentų lankytojų yra lietuviai.

Taiko prie veiklos pobūdžio

UAB „Marine Surveys & Services“ savininkas Arvydas Bogočionkas sako, kad angliškas įstaigos pavadinimas atsirado dėl to, jog bendrovė dirba su svečiomis šalimis ir reikia, kad užsieniečiai suprastų jos darbo pobūdį. „Jei pavadinimas būtų „Mėlynas laivelis“ – niekam nebūtų aišku, ką mes veikiame“, – teigė vadovas.

UAB „Heiligena“? Pasirodo, toks buvo ir senovinis Šventosios miestelio pavadinimas, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1291 m. Apie XIX a. vid. gyvenvietė visiškai sunyko, jos liekanas užpustė smėlis, o vardas tapo legenda. Šį pavadinimą bendrovei patarė duoti Šventojoje gyvenantis kuršininkas Mikelis Balčius.

UAB „Noda“, pasak direktoriaus Kęstučio Paulauskio, yra junginio „natūrali oda“ trumpinys. Mat čia viskas gaminama iš odos – taigi, ir pavadinimas suteiktas pagal veiklą.

Situacija kelia nerimo

Kokia yra lietuvių kalbos būklė įvertinus kurorto kavinių, viešbučių ir kitų įstaigų pavadinimus, išsamiau pakomentavo kurorto Savivaldybės kalbos tvarkytoja Vaiva Milončiūtė.

„Palyginti su didžiaisiais miestais, Palangoje situacija nėra tokia sudėtinga, nes čia gyvenimas atgyja tik vasarą, todėl ir problemų mažiau. Kontroliuoti, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, palengvina tai, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje, viešuosius užrašus turi derinti su kalbos tvarkytoju. Deja, yra ir daug nelegalios bei nesuderintos reklamos.

Kalbant apskritai, su nerimu stebiu svetimybių, ypač angliškų, daugėjimą tiek Palangoje, tiek visoje Lietuvoje. Paprastai tai būna žodžiai, kuriems nėra sunku rasti lietuviškų atitikmenų (plaza – aikštė, hotel – viešbutis). Tą patį galima pasakyti ir apie kitus plintančius anglizmus: „shop‘ai“, „club‘ai“, „pizza‘os“, „express‘ai“, „pub‘ai“, „markt‘ai“, „market‘ai“ ir pan. Nekyla abejonių, kad savininkai, kurie renkasi tokius pavadinimus lietuviškoms įmonėms ar produktams, visiškai negerbia mūsų kalbos. Juk visame pasaulyje yra įprasta juos rašyti valstybine kalba“, – piktinosi V. Milončiūtė.

Bando įtikinti, kad ištaisytų

Pasak jos, kalbinės patikros Palangoje vasarą rengtos kiekvieną savaitę. Kitais metų laikais – vieną du kartus per mėnesį. Už nusižengimus lietuvių kalbai numatyta baudžiamoji atsakomybė – baudos nuo 200 iki 700 Lt.

„Noriu pabrėžti, kad mano pagrindinis tikslas – ne nubausti, o įtikinti reklamos savininką, kad būtina ištaisyti netaisyklingą užrašą. Tai kartais užtrunka ilgiau nei norėtųsi“, – pasakojo kalbos tvarkytoja, priminusi, jog nuobaudų pernai išvengta.

V. Milončiūtės teigimu, praėjusiais metais teko tartis dėl tokių viešųjų užrašų ištaisymo: bulvytės fry (skrudintos bulvytės); popkornai (spragėsiai); žuvis š./r. (šaltai rūkyta žuvis); voveruškos (voveraitės); audio-, videoaparatūra (garso ir vaizdo aparatūra); čeburėkai (čeburekai); kava išsinešimui (kava išsinešti); bilijardas (biliardas); makijažas (makiažas); mobilūs telefonai, mobilus ryšys (mobilieji telefonai, mobilusis ryšys); nuomuojame kambarius (nuomojame kambarius).

„Kaip išskirtinį atvejį noriu paminėti J. Basanavičiaus gatvėje veikusį olandų atrakcionų parką, kurio teritorijoje viešieji užrašai, žaidimų instrukcijos buvo pateikiamos vien anglų kalba, o ir lankytojai buvo aptarnaujami nelietuviškai. Įmonė buvo įspėta porą kartų, tačiau situacija nepasikeitė. Šalių susirašinėjimas truko apie kelis mėnesius, kol galiausiai atrakcionų parkas išvyko iš Palangos ir taip išvengė nuobaudos“, – prisiminė kalbos tvarkytoja.