Šuns vieta namuose
Kiekvienas gyvas padaras turi turėti savo kampą, kuriame jis jausis saugiai ir jaukiai. Todėl, prieš įsigydami šunį, turite žinoti, kur bus įrengta jo vieta.
Vieta – tai ne tik grindų ruožas. Priklausomai nuo šuns dydžio, tai gali būti kilimėlis, čiužinys, krepšys ar net mažas namukas. Kilimėlis ar čiužinys daromas iš tvirtos medžiagos, kuriuo aptempiamas porolono ar sintepono gabalas. Tokiam čiužiniui pravartu pasiūti lengvai skalbiamą apvalkalą. Čiužinį galima įdėti į krepšį. Pirkti šuniukui brangaus krepšio neverta – jis greitai jį sugrauš. Palaukite, kol šuniukas paaugs ir pasibaigs graužimo periodas – tada galite pirkti gražų ir brangų guolį.
Mažų (ypač „nuogų“) veislių šunys gerai jaučiasi mažo fotelio pavidalo guolyje, nedideliame namuke.
Jei norite laikyti šunį lauke, turite tam pasirengti. Daugumos veislių šunys gerai jaučiasi būdoje ir žiemą, bet geriau, kad augintinis būtų pratinamas nuo mažens. Šaltu metu šuniuką geriau parsivesti į patalpą su neutralia temperatūra (garažas, lauko virtuvė, prieškambaris).
Norint pastatyti būdą ar voljerą, reikia tinkamai parinkti vietą. Tinka sausa, saulėta, turinti pavėsį teritorija netoli namų. Vidutiniam šuniui (vokiečiu aviganiui) būda turi būti tokio dydžio: ilgis –100 cm, plotis – 90 cm, aukštis – 80 cm, landos dydis –40×50 cm. Stogas plokščias, su nuolydžiu. Būda turi stovėti ant kojelių, kad į ją nepritekėtų vandens. Sienos tūri būti be plyšių, geriausiai dvigubos, su putų polistirolo sluoksniu. Prieš būdą reikia padėti 100×170 cm dydžio medinį skydą, kad šuo galėtų ant jo gulėti. Ant dugno reikia patiesti šiaudų arba šieno. Žiemą ant landos geriausia užkabinti medžiagos gabalą, kad į vidų nepūstų vėjas.
Norėdami pririšti šunį, įkaskite du stulpus, tarp jų įtempkite maždaug dviejų metrų aukštyje storą vielą, ant kurios prikabinkite lengvai slankiojančią grandinę. Grandinė netrukdo šuniui, jis pasiekia didesnę teritoriją.
Jeigu nenorite, kad šuo būtų pririštas grandine, galima iš metalinio tinklo įrengti voljerą. Voljerą, kaip ir būdą, pastatykite tokioje vietoje, kad šuo matytų saugomą teritoriją. Minimalūs matmenys – 4×5 m, aukštis 3-3,5 m. Voljere turi būti būda ir dubuo vandeniui. Ypatingą dėmesį skirkite grindims. Geriau, kad jos nebūtų betonuotos – vasarą greitai įkaista, žiema – atšąla. Geriausia padaryti iš plytų arba medžio. Tokiu atveju šuo negali atlikti savo gamtinių reikalų voljere, ji reikia vedžioti.
Neseniai prekyboje pasirodė vadinamoji elektrinė tvora. Šuniui užmaunamas specialus antkaklis su davikliais ir teritorijoje įrengiami prietaisai, gaunantys impulsus iš šuns antkaklio. Jei šuo labai priartėja prie teritorijos krašto, jis gauna nestiprų, bet jaučiamą elektros srovės smūgį. Tai patogi priemonė, kai dar neįrengta gera tvora.
