Stambieji žemaitukai
Stambiųjų Žemaitukų kūrimasis prasidėjo XIX a. pabaigoje, atsiradus didesnio arklio poreikiui, kai žmonių nebetenkino smulkus Žemaitukų veislės arklys. Šiuo laikotarpiu šiaurės rytų Lietuvos dalyje Žemaitukai kryžminti su ristūnų (daugiausia Orlovo veislės) eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais, o pietryčių Lietuvoje žemaitukai kryžminti su šiaurės švedų (gudbranzdalių tipo) eržilais arba šių veislių eržilais mišrūnais. Taip kryžminant, o vėliau veisiant savyje, buvo sukurtas stambesnis ir daug tvirtesnis vietinis arklys, kuris nuo 1941 metų kartu su senojo tipo Žemaitukais vadinamas vietiniu arkliu. Vėliau, apie 1946 metus, šio tipo arkliai buvo atskirti nuo Žemaitukų ir pavadinti Rytų Lietuvos važiuojamaisiais arkliais. 1949 m. Rytų Lietuvos važiuojamieji arkliai kartu su Žemaitukais gavo bendrą žemaičių veislės pavadinimą, išskiriant senąjį ir sustambintą tipus. Nuo 1985 m. jie vadinami ne žemaičių veislės arkliais, o stambiaisiais žemaitukais. 1963-1965 m. Stambiesiems Žemaitukams gerinti buvo įvežti Šiaurės švedų veislės eržilai.
Stambiųjų Žemaitukų spalvos įvairuoja nuo gelsvos, bulanos iki tamsiai bėros, juodos. Šiuo metu labiausiai paplitę bėri, tamsiai bėri, pelėki, bulani su dryžiu per nugarą ar juodi arkliai. Stambieji žemaitukai buvo veisiami linijinio veisimo būdu. Stambiųjų Žemaitukų veislės arklių tipas nebuvo baigtas konsoliduoti. Stambieji Žemaitukai į kilmės knygas įrašomi nuo 1948 m. kaip vietinė arklių veislė. Pirmoji žemaičių veislės arklių valstybinė kilmės knyga išleista 1959 m. ir leista iki 1996 m. Nuo 2001 m. Stambiųjų Žemaitukų kilmės knygas veda Lietuvos arklių augintojų asociacija.
Vieningos stambiųjų žemaitukų identifikavimo sistemos šiuo metu nėra, veisliniai arkliai identifikuojami pagal spalvą bei žymes. Stambieji Žemaitukai yra darbiniai – važiuojamojo tipo arkliai. Lietuvoje darbo arklių jėgos bandymai pirmą kartą buvo atlikti 1857 metais. Stambiųjų Žemaitukų treniravimas ir pajėgumo bandymai pagal vieningą metodiką pradėti nuo 1954 metų iki 1985 m. Nuo 2002 m. už stambiųjų Žemaitukų išbandymus atsakinga “Lietuvos arklių augintojų asociacija”.
Nuo 1990 metų veislinių stambiųjų Žemaitukų arklių populiacija ženkliai mažėja ir veislės būklę galima vertinti kaip pavojingą dėl išnykimo.
