Pudelis

Nėra tokios šunų veislės, kuri būtų taip greit paplitusi, kaip pudelis. Į simpatiškus, judrius, nuovokius šunelius atkreipia dėmesį vis daugiau šunų mylėtojų. Tai labai stiprūs ir ištvermingi šuneliai, lengvai pakeliantys ilgas keliones, ištikimi, gerai suprantantys šeimininką.

Gerai žinomas pudelis Ūsorius, kuris, lydėdamas vieną iš Napoleono armijų žygiuose, laiku įspėdavo karius apie artėjantį priešininką. Ūsorius buvo apdovanotas kariniu Prancūzijos ordinu. Ir žuvo jis kaip kareivis – mūšio lauke.

Pudelis atneša numestą arba ieškomą daiktą pagal kvapą, todėl Prancūzijoje ir Anglijoje jie nuo seno naudojami kaip medžiokliniai šunys ančių medžioklėje. Pavadinimas “pudelis” kilo iš angliško žodžio “plaukti”. Išvedant naujas šunų veisles, gerinant veislę, dažnai įliejama pudelio kraujo.

Į Lietuvą pudeliai įvežti apie 1965 metus ir vėliau tapo pagrindine ir gausiausia dekoratyvinių šunų veisle. Pudelius galima labai lengvai ir įvairiapusiškai dresiruoti. Jie kartu su tarnybiniais šunimis atlieka užduotis pagal bendrojo dresiravimo kurso programą ir ypač specialių tarnybų kursų programą.

Pudelis harmoningai sudėtas, vidutinio dydžio, garbanotas. Beveik niekada neina ramiai, visada šokinėja, lengvai bėginėja.

Pagal dydį pudeliai skirstomi į keturias grupes:
1) Didieji (karališkieji), kurių ūgis ties ketera 45-58 cm.
2) Mažieji, kurių ūgis ties ketera 35-45 cm.
3) Nykštukiniai (miniatiūriniai), kurių ūgis ties ketera 28-35 cm.
4) Žaisliniai, iki 28 cm.
Pudeliai būna juodi, balti, rudi, pilkai sidabriniai, abrikosiniai. Kirpimas – liūto formos (klasikinis) ir modernus.

Karolis Masilionis “Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė”