Alternatyvioji istorija pagal pirminius šaltinius: Ar 1940 m. Lietuva būtų galėjusi išvengti pirmosios Sovietų okupacijos?
| | | |

Alternatyvioji istorija pagal pirminius šaltinius: Ar 1940 m. Lietuva būtų galėjusi išvengti pirmosios Sovietų okupacijos?

Praėjus vos trims savaitėms po Klaipėdos krašto atplėšimo, per Vokietijos atstovą Kaune Dr. Zechliną Reicho užsienių reikalų ministeris pakvietė mane dalyvauti balandžio 20 d. Hitlerio 50 m. amžiaus sukakties proga rengiamose iškilmėse ir dideliame kariuomenės parade Berlyne. Prezidentūroje ir užsienių reikalų ministerijoje buvo svarstomas klausimas – važiuoti į Berlyną ar ne. Buvo nutarta važiuoti… Berlyno geležinkelių stoty Friedrichstrasse mus sutiko vienas vokiečių generolas ir generalinio štabo pulkininkas Schulz, kaip vokiečių kariuomenės vadovybės atstovai, be to, vokiečių užsienių reikalų ministerijos Skandinavijos ir Pabaltijo skyriaus viršininkas von Grundherr, Lietuvos atstovas Vokietijoje Škirpa ir kiti. Iš stoties buvome nuvežti į Adlon viešbutį Unter den Linden, prie kurio buvo išrikiuota pėstininkų garbės kuopą su karo orkestru mus pasitikti. Man teko priimti kuopos vado raportą, apeiti rikiuotę-frontą ir priimti suteiktą mūsų delegacijai karinę pagarbą.

Lietuvių Kalbos slėpiniai. Priebalsių prasmės ir reikšmės
| | | | |

Lietuvių Kalbos slėpiniai. Priebalsių prasmės ir reikšmės

Paprastai etnologijoje pagrindinė tyrimo priemonė yra papročiai ir tradicijos. Kalba laikoma pagalbine. Bet labai gali būti, kad su lietuvių kalba yra kitaip – kalba, žodis gali tapti etnologijos ir netgi platesne prasme pasaulėžiūros instrumentu. Neabejotinas lietuvių (baltų) kalbų archajiškumas leidžia savaip spręsti garso ir prasmės santykio žodyje mįslę. Gali būti, kad rašto atsiradimas (kuris, aišku, yra civilizacijos pasiekimas) kartu yra ir kultūros nuosmukis špengleriškąja prasme, kai buvo prarasta garso ir prasmės dermė (Babelio bokšto katastrofa). Pačios seniausios kultūros (pavyzdžiui, Indija) nepasitiki raštu ir tęstinumui užtikrinti laikosi sakytinės tradicijos, garso kultūros.
Gal iš tiesų branduolinėse, “motininėse” kiekvienos kalbinės šeimos kalbose, dar tebesančiose “porojinės” būklės, iki Babelio katastrofos, garsas turi prasmę, o prasmė – savą garsą? Jei taip, tai lietuvių kalba būtų pirmoji pretendentė tarp ide. kalbų. Labai gali būti, kad mūsų kalboje garsas reiškia, o prasmė girdisi, tik šito jau nebežinome ir nebemokame. Gali būti, kad mūsų kalboje glūdi “paslaptis minties, įkūnytos garso materijoje” (R. Jakobson).

„Naujoji Ringuva“ meta iššūkį alergijai ir rengia edukacinį turą per Lietuvą
| |

„Naujoji Ringuva“ meta iššūkį alergijai ir rengia edukacinį turą per Lietuvą

Alerginės ligos plinta masiškai lyg epidemija. Jos kamuoja jau trečdalį žmonijos. Vis daugiau vaikų ir suaugusiųjų plūsta pas odos ligų specialistus, perpildytos ligoninės. Medikai alergiją vadina XXI amžiaus rykšte. Nors apstu patarimų ir medicininių priemonių alergijoms gydyti, tačiau ar tikrai sprendimo ieškoma ten? Gal logiškiau būtų imtis prevencinių priemonių nei gydyti pasekmes? „Pastaruoju metu žmonės labiau susimąsto, kokį maistą valgo, stengiasi rinktis ekologiškus produktus. Tačiau dar mažai kas pagalvoja, kokią įtaką sveikatai daro mus supanti užteršta ir kupina cheminių medžiagų aplinka. Retas, kuris skaito skalbimo priemonių sudėtį. Deja, agresyvios cheminės medžiagos labai dažnai yra pagrindinė atsiradusių alergijų ir kitų sveikatos problemų priežastis“, – teigia AB „Naujoji Ringuva“ Technologijų ir kokybės kontrolės tarnybos vadovas Aivaras Celiešius. Švaros produktų gamintoja „Naujoji Ringuva“ meta iššūkį alergijai ir rengia edukacinį „Balance turą per Lietuvą“. Turo metu įvairiuose miestuose dermatologai nemokamai konsultuos gyventojus, aiškins apie tai, kokią žalą sveikatai daro skalbimo ir valymo priemonėse esančios cheminės medžiagos, kaip atsikratyti nuolat kankinančių alergijos simptomų, išvengti kontaktinio dermatito.