Ženklo vartojimu laikoma prekės ir paslaugos įpakavimo žymėjimas, prekių importas, eksportas, žymens vartojimas komercinėje veikloje, reklamoje ir kt. Įregistruotą ženklą gali parduoti pagal sutartį visai ar iš dalies, kartu su veikla ar be jos, ženklas gali būti perduodamas vienai, kelioms ar visoms prekių ir paslaugų klasėms ženklinti. LR netaikomi jokie teritoriniai ribojimai. Bet kurio suinteresuoto asmens reikalavimui prekės ženklas teismo sprendimu g.b. pripažintas neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir tokio ženklo registracija pripažįstama negaliojančia. Teismas priėmęs sprendimą ženklo registracija pripažinti negaliojančia, išsiunčia sprendimo nuorašą valstybiniam patento biurui. Jis išregistruojamas ir apie tai paskelbiama biuletenyje.

Teisė arba teisės normos yra tam tikras bendrai priimtas elgesio reikalavimas. Iš tokio teisės supratimo kilo klausimas: kodėl įvairūs sluoksniai laikosi vieningo elgesio modelio ir tiki, kad tai yra geras elgesio modelis. Įvairios teisės teorijos susijusios su religija, teisiniu idealizmu. H.Kelzenas (esamo ir reikiamo santykis) ir kt teorijos iki šiol daro įtaką teisės sampratai. Tikėjimas teise kaip vertybe susijęs su religinėmis normomis arba pačia religijos esme. Pvz. Erlichas (gyvoji teisė), Savinji. Bendriausia prasme religija – tam tikra visuomenės posistemė. Visuomenė – bendras organizmas, ją veikia tam tikri veiksniai. Religija – vienas iš poveikio būdų. Tikėjimas – religijos realizavimo forma, subjektyvi jos išraiška. Religijos samprata gali būti tikėjimų ir vaizdinių sistema. Iš ekonominės (Markso ) teorijos : religija – visuomenės sąmonės forma, religija – gyvenimo būdas ir tikrovės suvokimo būdas.

Bankrutuojančiai įmonei, priklausomai nuo jos verslo pobūdžio ir nuosmukio laipsnio, trūksta įvairių išteklių, bet problemų dėl personalo ir finansų neišvengia nei viena. Kiekviena tokia įmonė turi įvairaus turto, kurį norėtų parduoti, tačiau dažnai pasiūla (ypač gamybinių patalpų, pastatų, įrengimų) gerokai pralenkia paklausą, pirkėjų rasti sunku. Paprastai rezultatus lemia įmonės ir jos turto (nekilnojamojo) vieta, vadovybės apsukrumas. Antrasis finansinių išteklių šaltinis – patys kreditoriai. Jeigu jie jau nusprendė palaikyti įmonės pertvarkymą, tai privalo netrukdyti jai panaudoti verslui atgaivinti tas lėšas, kurias įmonė gauna pardavusi savo turtą. Antra, jie turėtų skirti papildomų kreditų, nors tai, žinoma, ir rizikinga.

Toks sprendimas realesnis ir dažniau taikomas, kol bankrotas dar nepaskelbtas: 1996 m. pabaigoje JAV aviacijos ir kosminės technikos gigantas “Boeing” prisijungė taip pat galingą korporaciją “McDonnell Douglas”, kuri 1995 m. baigė turėdama 416 mln. dolerių nuostolių. Žinoma, tai ne “Boeing” labdara, o abiem šalims naudinga “santuoka”, bet “McDonnell Douglas” korporacijai ji gerokai svarbesnė. Jei bankrutuojančiai įmonei tokia proga pasitaiko, nereikia jos praleisti: tai būtų gera naujiena akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams, nes nuostoliai dėl pertvarkymo būtų minimalūs, turtas panaudotas pagal paskirtį, dauguma darbo vietų išsaugota.

Iškėlus bankroto bylą paprastai ruošiamas sanavimo projektas. Bankroto įstatymas reikalauja, kad, įmonei tapus nemokia, įmonės valdyba (jei ji nesudaryta, – administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalo sušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti. Taigi šis dokumentas- pertvarkymo projektas – yra privalomas, jį tvirtina teismas arba kreditorių susirinkimas (pritarimui gauti reikia, kad už sanavimo projektą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau 2/3 visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos). Jame numatomas kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti (veiklos pakeitimas, įvairios techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas, kreditorių nuolaidos įmonei, gamybos ir darbo organizavimo pakeitimai). Jeigu kreditorių susirinkimas pritaria projektui, administratorius jį teikia teismui tvirtinti.

Pirmasis variantas, regis, geresnis visiems suinteresuotiems kreditoriams – jie gali gauti visus pinigus: akcininkams – išlieka jų turtas; darbuotojams – jie nepraranda pragyvenimo šaltinio; pagaliau valstybei – jai nereikia šelpti naujų vargšų. Ne veltui Vakaruose bankroto įstatymai dešimtmečiais buvo vis labiau švelninami, sudaromos palankesnės sąlygos atsigauti skolose paskendusiai firmai: jai padeda valstybė, kreditoriai, specialios gelbėjimo organizacijos.

Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kurioms pavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantys valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimo valstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybės institucija – BBĮ kreditorius – privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadas pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Teismui iškėlus bankroto bylą: 1) įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, parengtą remiantis tos dienos, kai iškelta įmonės bankroto byla, duomenimis, ir visus dokumentus; 2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

Įmonės bankroto procese pagrindinė figūra yra įmonės administratorius. Ilgą laiką jo skyrimo ir kvalifikacijos kėlimo procesas buvo nevaldomas. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas išsamiai reglamentuoja bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimą, kompetenciją ir atsakomybę. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi gali būti tik teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas turi teisę teikti 242 fiziniai ir 21 juridinis asmuo. Šiuo nutarimu patvirtinta įmonių bankroto administravimo paslaugų taikymo tvarka, bankrutuojančių įmonių administratorių atestavimo komisija.