| |

Padėkime Žemei – padėkime sau

Žemė – žmonių planeta. Ji mūsų ir lopšys, ir rūmai, ir visa tai, kas už horizonto. Rūpintis ja, vadinasi, pagal galimybes rūpintis visur ir visada tuo, kas priklauso mums visiems ir tuo, kas supa vien tave. Žemei, planetos išlikimui grasina klimato atšilimas, kelia pavojų energijos resursų besaikis naudojimas, ekologinės problemos. Per 100 amžių Žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu. Tiek pat Europoje – per vieną XX amžių. Ledynai tirpsta rekordiniu greičiu, dėl to kyla jūros vandens lygis, dažnėja audros ir potvyniai. Ir tai tik pradžia. Numatoma, kad XXI amžiuje temperatūra dar kils 2-7 laipsniais. Pasekmės būtų tragiškos. Dėl klimato atšilimo jau šiandien du milijardai žmonių gyvena regionuose, kuriuose trūksta vandens. 2025 metais jų bus virš 5 milijardų. Dėl besaikio gamtos turtų naudojimo nuolat daugėja badaujančių žmonių, ateityje šimtams milijonų grės bado mirtis. Visa tai gali sukelti didžiulius migracijos srautus, skatinti visuomenės ir politikos radikalėjimą, aštrius konfliktus dėl senkančių išteklių. Todėl Europos Sąjunga skelbia: didžiausia grėsmė žmonijai – ne terorizmas, ne branduolinis ginklas ir jo plitimas, ne žiaurūs karai, drebinantys pasaulį, o klimato kaita! Ji palies kiekvieną žmogų, gyvenantį visose pasaulio valstybėse, kiekviename kontinente. Tik kartu mes galime sustabdyti klimato kaitą. Tai mes, žmonės, keliame klimato pokyčius, nuodijame gamtą, gyvūnus ir save, grėsmingai didiname šiltnamio efektą.

| |

Aplinkos ministrai vienbalsiai sutarė dėl „Žalios Ekonomikos“ kūrimo

Nairobyje, Kenijoje, 5 dienas vykusiame Pasaulio aplinkos ministrų forume, kuriame dalyvavo ir Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, buvo sutarta dėl globalių ekologinių problemų, kaip gyvsidabrio paplitimas, biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimas, sprendimo. Daugiau nei 140 valstybių atstovai vienbalsiai sutiko pradėti derybas dėl tarptautinės sutarties gyvsidabrio klausimu. Tokiu būdu bus siekiama spręsti globalių gyvsidabrio, kuris kelia pavojų šimtų milijonų žmonių sveikatai, emisijų mažinimą. Achimas Steineris, JT Aplinkos programos (JTAP) generalinis direktorius, teigė: „JTAP septynerius metus koordinuoja ir prisideda prie intensyvių mokslininkų ir politikų diskusijų, kaip geriausiai tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis. Šiandien pasaulio aplinkos ministrai, remdamiesi daugybę faktų ir pasirinkimų variantų, nusprendė, jog reikia nustoti kalbėti ir pagaliau imtis veiksmų.” Siekiant tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis, JT narės įsipareigos didinti pasaulio valstybių galimybes saugiai sandėliuoti gyvsidabrio atsargas, mažinti gyvsidabrio tiekimą iš sunkiųjų metalų kasyklų, didinti sąmoningumą dėl šio metalo pavojų, sumažinti gyvsidabrio naudojimą įvairių produktų, pvz. termometrų, aukšto intensyvumo lempų, tam tikros rūšies popieriaus ir plastiko gamyboje.

| |

Svarbiausia ekologijoje – sveikas protas

Ką reikėtų laikyti ekologiškumu? Ar tai, kas natūralu, sveikiau žmogui ar tai, kas mažiau kenkia gamtai, aplinkai? Pavyzdžiui, jei perki odinius batus, natūralaus medžio baldus, ar gali teigti, kad elgiesi ekologiškai? Ar reikėtų atsisakyti chemijos, sintetikos? Tai siauroji „ekologiškumo samprata”. Iš tikrųjų ne produktų „chemiškumas” ir „sintetiškumas” yra ekologinius kriterijus nusakantys epitetai, jie nėra absoliutūs. Pavyzdžiui, jūsų minėta oda išgaunama ne ekologiškai, o diriant gyvūnus. Natūralaus medžio baldai, priešingai, gali būti ekologiški, jei jie neprisodrinti kenksmingų klijų bei lakų, o mediena atkeliavusi iš atsinaujinančios miškininkystės ūkio. Pirmiausia reikėtų persvarstyti sąvoką, nuo kurios pradedate klausimą – „perki”, nes vartotojiškumas yra viena didžiausių ekologinių problemų ir priežasčių. Apibendrinant – kviečiu pirmiausia susitelkti ties „neteršimu į išorę”, t.y., nekenkti gamtai ir aplinkai, kitiems, o tik paskui žiūrėti savo skrandžio ir odos reikalų. Asmeniškai man svarbiau, kad nesuvažinėjau savo džipu, kurio neturiu ir neturėsiu, paskutinės Lietuvos lūšies, negu kokio ekologiškumo sūrelį valgiau per pusryčius. Ar ekonominis sunkmetis nenurėš Lietuvoje želiančių pirmųjų ekologiškumo želmenų? Ar ekologiškoms prekėms yra taikomos kokios nors lengvatos, o gal priešingai? Juk šios prekės pastaruoju metu brango. Ar kiekvienam piliečiui, norinčiam gyventi sveikiau ir mažiau teršti, ekologinė produkcija įkandama?

| |

Naujas ekologiškų produktų centras Lietuvoje (Vilniuje)

Vilniuje, Vito Gerulaičio g. 1. „Alfa” verslo centre (prie Siemens arenos) įsikūrė didžiausias ekologiškų prekių centras. Tiek plotu, tiek asortimentu. Dvi ekologiškų prekių parduotuvės: „Holos” ir „Rasakila” nusprendė kartu sukurti vietą, kur klientai galėtų vienoje vietoje rasti didžiausią pasirinkimą kokybiškų ekologiškų prekių. „Svarbiausia buvo patogi susisiekimui vieta, geras privažiavimas, didelė automobilių aikštelė. Visa tai radome prie „Siemens” arenos naujajame „Alfa” verslo centre” – teigia dėl bendro tikslo susivieniję ekologiškų parduotuvių „Rasakila” ir „Holos” vadovai. Tai jau antra „Holos” parduotuvė, tęsianti pirmosios parduotuvėlės Užupyje tradicijas. „Mes turime gausų būrį mumis pasitikinčių klientų ir branginame savo reputaciją, todėl prekiaujame tik labai kokybiškais, sertifikuotais ir pirmaujančiais Europoje prekybiniais ženklais kaip Weleda, Sonett, Urtekram ar Naturata. Biodinaminiai, „Demeter” sertifikuoti maisto produktai yra mūsų specifika ir nepabijosiu pavadinti mūsų ekspertais šioje srityje” – sako Vytis Kondreckas, „Holos” parduotuvės vadovas. Nuo rudens parduotuvėje „Holos” žadama papildyti asortimentą šviežiais lietuviškais produktais: duona, pieno produktais ir vaisiais bei daržovėmis. „Rasakila” – pirmoji parduotuvė Lietuvoje pradėjusi prekiauti kokybiškais sertifikuotais ekologiškais drabužiais, patalyne, žaislais bei medžiaginėmis sauskelnėmis.

| |

“Žaliasis” (smegenų) plovimas: AmWay ir TheBodyShop

Žaliasis plovimas (angl. greenwashing) reiškia klaidinančios informacijos pateikimą, siekiant sukurti teigiamą visuomeninį ar ekologinį veiklos ar prekės įvaizdį. Tai tarsi nepageidautinos informacijos maskavimas žalia spalva, nesamų produkto savybių “spalvinimas” ir niekuo nepagrįstas prekės reklamavimas. Terminas pradėtas vartoti gan senokai – 1990-aisias, kai gamintojai ėmė suvokti, kad gali padidinti savo paslaugų ar prekių vertę pasiskelbę, kad jie nėra abejingi visuomeninėms ir aplinkosauginėms problemoms ir stengiasi jas spręsti. Deje, dažniausiai tai tebuvo iš piršto laužti žodžiai ir bandymas susikurti naują etišką įvaizdį – šis dviprasmiškumas ir klaidinimas buvo greit pastebėtas mąstančių vartotojų. Dabar, kuomet tikrais darniais principais pagrįstas verslas yra įmanomas, galima reikalauti skaidrumo iš gamintojų, kurie tapatinasi su “žalia” spalva. Skaitmeninis pasaulis nuplėšė visas skraistes; žmonės, galintys prieiti prie reikiamos informacijos nepaiso jokių autoritetų – “karalius nuogas!” Tie, kurie žalia spalva dangsto kitas savybes, testo paprasčiausiai neišlaikys. Pateiksiu kelis tokius “žaliojo” smegenų plovimo pavyzdžius (be mūsų PC buvusio pavyzdžio). AmWay (American Way) produktai – kvazireliginiais pagrindais paremta tinklinė prekybos sistema, platinama atskirų “prekybos agentų” (dealerių), kurie taip pat yra ir vartotojai (ir įsitraukę į tikslines potencialių vartotojų grupes). Vilniuje tai plėtojama.

| |

Ekologai perspėja: ekokrizė pragaištingesnė už ekonominę krizę

Pasaulį apėmusi ekonominė krizė yra niekai, palyginti su tuo, kas laukia žmonijos dėl gresiančios ekologinės krizės. Jei nesumažinsime vartojimo, Žemės gyventojams papildomai prireiks naujos planetos jau 2030-aisiais, perspėjama ekologijos ekspertų parengtoje naujausioje ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Pasaulio laukinės gamtos fondo, organizacijos “Global footprint network” bei Londono zoologų draugijos bendrame pranešime konstatuojama, kad dabar žmonija sunaudoja 30 procentų daugiau Žemės resursų, nei galima. Ekosistemos nespėja atsinaujinti. Jei tokios didžiulio vystymosi ir vartojimo tendencijos išliks, žmonijai teks papildomai ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Šiuo metu daugiausia žalos (iki 40 procentų) gyvajai gamtai daro JAV bei Kinija, kai likusioji pasaulio dalis – 60 procentų. Panaudojant gamtinius išteklius vienam gyventojui pirmauja JAV ir JAE (paskutinėse šio reitingo vietose – Malavis bei Afganistanas). Dėl to valstybės – lyderės yra priverstos vandenį, medieną bei kitus gamtos resursus “skolintis” iš kitų šalių, dažnai joms padarydamos žalą. Neatsakingo gamtos kapitalo švaistymo padariniai juntami ir ekonomikoje, nes padidina maisto produktų, vandens, energijos išteklių kainas, teigiama ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Joje pabrėžiama, kad žmonija vis labiau lenda į “ekologijos skolas” – t.y. kasmet sunaudoja gamtos resursų už 4,5 trilijono JAV dolerių. Tuo tarpu finansų krizės metu nuostolių patirta daug mažiau.

Galaktikos centre kvepia avietėmis
| |

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian”.
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių – pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido – tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių”, – „The Guardian” cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

Dinozaurai gyveno ir Arktyje
| |

Dinozaurai gyveno ir Arktyje

Juk žinote šį scenarijų: prieš 65 mln. metų į Žemę rėžiasi meteoras, išjudina vulkanus, dulkės ir dūmai pripildo orą, dinozaurai žūva.
Viena teorijų tokia, kad dinozaurų žūtį lėmė dėl užtemdytos saulės užslinkęs šaltis, tačiau Pascalio Godefroito iš Belgijos Karališkojo gamtos mokslų instituto vadovaujama paleontologų komanda tvirtina kitaip, rašo Livescience.com. Anot jų, kai kurie dinozaurai (galimas dalykas, šiltakraujai) buvo netikėtai gerai prisitaikę ištverti kone stingdančias temperatūras. Komandos pastarieji radiniai – įvairios dinozaurų fosilijos, datuojamos tik keliais milijonais metų prieš meteoro smūgį, rastos upėje šiaurrytinėje Rusijos dalyje. Net atsižvelgus į kontinentų poslinkius, šie dinozaurai gyveno daugiau nei 70 laipsnių Šiaurės platumos, gerokai pasistūmėję už Šiaurės poliarinio rato. Ir jie nebuvo paklydę keliautojai. Tarp fosilijų yra kiaušinių lukštų – pirmųjų tokiose platumose – bei kitų sėslios, gausėjančios populiacijos įrodymų. Tiesa, kad Arktis tuomet buvo gerokai šiltesnė, bet toli gražu ne juokas. Tarp fosilijų aptiktų lapų dydis ir forma bei kaulai leido P. Godefroito komandai manyti, kad metinė temperatūra siekė 50 laipsnių pagal Farenheitą [10 laipsnių Celsijaus – lrt.lt], o žiemos buvo stingdančios. Tačiau galima į dinozaurų išnykimo teoriją pažvelgti ir kitaip. Po meteoro smūgio dulkės atmosferoje turėjo apriboti fotosintezės procesą ir suardyti maisto grandinę bei lemti badą, o šis ir sunaikino dinozaurus.

| |

Virš Labanoro regioninio parko sprogo meteoritas

Kovo 30 dieną, keliolika minučių po 23 valandos, virš didžiulės Labanoro regioninio parko teritorijos iš pietryčių šiaurės vakarų kryptimi praskriejo didžiulis ugnies kamuolys – bolidas. Neįprastas skrydis buvo matomas maždaug 50 km spinduliu, o po kelių sekundžių 7-10 km aukštyje virš miško nugriaudėjo sprogimas. Net gana atokiai stovinčiuose kaimeliuose kilo panika – garsas pasklido apie 50 km spinduliu nuo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą. Įvykio liudininkais tapo nedidelio Fedoriškių kaimelio gyventojai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Galingo sprogimo banga maždaug 5 kv. km plote išguldė medžius, žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras, sunaikinęs tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Netoli Baltųjų Lakajų buvo užfiksuota magnetinė audra.

| | |

Išnykusį kaimą įamžinęs lobis

Laugiriškių kaimas buvęs Kelmės rajone, Vaiguvos apylinkėje. Dabar jo nė pėdsakų nebelikę. Vietovę mena ir įamžina tik lobis, kurio didžioji dalis saugoma Šiaulių “Aušros” muziejuje, aprašoma istorinėje literatūroje. S. Bieliauskas pasakoja, kad lobį 1959 metais atsitiktinai rado Laugiriškių pradinės mokyklos antros klasės mokinė Aldona Pociukė. Kituose šaltiniuose nurodoma kita šios moksleivės pavardė , tačiau “Aušros” muziejininkas remiasi autoritetingu šaltiniu – E. Ivanausko knyga “Lietuvos pinigų lobiai. Paslėpti 1390-1865 m.” Mergaitė, ganydama avis prie miško, esančio tarp kaimo ir buvusio Adodiškės tarybinio ūkio, bėgo per traktoriaus išverstą arimą ir rado į paviršių išverstų monetų. Dalį jų surinko ir nunešė pradinės mokyklos mokytojai Kazei Kardelienei. Mokytoja rastas monetas perdavė Šiaulių “Aušros” muziejaus specialistams. “Matyt, monetas išarė traktorininkai, tačiau jų nepastebėjo. Iš aprašų aiškėja, kad lobis neliestas paviršiuje išgulėjo dvi savaites”, – istorijos smulkmenas pasakoja muziejininkas S. Bieliauskas. Buvęs “Aušros” muziejaus darbuotojas Adolfas Nezabitauskas, gavęs Laugiriškio lobio monetų, nusprendė ir pats nuvažiuoti į radinio vietą ir ten atlikti kasinėjimus. “Jis nuvyko pas ūkininkus Pociukus, kurių dukra ir rado šį lobį bei turėjo dalį monetų”, – tęsia S. Bieliauskas. Pakasinėjęs nurodytą vietą A. Nezabitauskis rado ir daugiau monetų bei molinių šukių. Iš viso buvo surinktos 432 Laugiriškių lobio monetos.