Humanistinė psichologija
1940 – 1950 m. atsirado Amerikoje. Atstovai: K. Rodžersas, A. Maslai. Pagrindinis humanistinio požiūrio į asmenybę bruožas yra prielaida, kad kiekvieną asmenybę formuoja tik jai vienai būdingas pasaulio suvokimas. Būtent individualus realybės suvokimas, o ne instinktai. Bruožai ar pastiprinimai reguliuoja elgesį, be to asmenybė pati yra aktyvi, planuojanti ir kurianti, atsakanti už savo veiksmus, orientuota į augimą ir tobulėjimą. Idėja apie individualų pasaulio suvokimą perimta iš egzistencinės filosofijos. K. Rodžersas pagrindine asmenybės veiklos ir vystymosi jėga laikė poreikį savirealizacijai. Jis teigė, kad žmogui įgimta siekti panaudoti savo sugebėjimus, praturtinti savo asmenybę, vystytis. Taip pat įgimtas yra gėrio ir blogio suvokimas, kuriuo žmogus ir vadovaujasi.