Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: praeitis ir ateitis pasąmonėje
| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: praeitis ir ateitis pasąmonėje

Kol kas aš tik pateikiau keletą principų, kuriais remdamasis aš tiriu sapnus, nes jei mes norime ištirti žmogaus sugebėjimą kurti simbolius, sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia medžiaga. Du esminiai sapnų aiškinimo dalykai yra šie: pirmiausia, į sapnus reikia žiūrėti kaip į faktą, kurio atžvilgiu nereikia turėti jokių išankstinių nuostatų, išskyrus tai, kad jie kažkaip kuria prasmę; antra, kad sapnas yra specifinė pasąmonės išraiška. Vargu ar galima dar kukliau pateikti šiuos principus. Nors ir kokia menka būtų kieno nors nuomonė apie pasąmonę, jis turi pripažinti, kad ją verta tyrinėti; pasąmonė yra bent jau utėlės lygio, kuri galų gale labai domina entomologus.

Kaip medituoti?
| | |

Kaip medituoti?

Daugelis meditaciją supranta kaip kažką “ypatingo”, kas neprieinama visiems žmonėms. Kai kurie mokslininkai meditaciją skirsto į “Rytietiškąją” ir “Vakarietiškąją”, bet įvairių meditacijos formų esmė ta pati – meditacija prieinama kiekvienam ir tai yra būdas įsigilinti į dabarties akimirką bei pajusti gyvenimo grožį.
Iš tikrųjų, norint išmokti medituoti, beveik nieko nereikia daryti. Tai labai natūralu. Pabandykite patys. Tiesiog patogiai atsisėskite, išsitieskite ir įkvėpkite… Dabar įkvėpkite dar kartą… Ir dar… Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Nukreipkite dėmesį kitur… Vėl į kvėpavimą… Ir vėl kitur… Pastebėję, kad išsiblaškėte, grįžkite prie kvėpavimo…

| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: sapnų funkcija

Aš kiek paanalizavau mūsų sapnų gyvenimo kilmę ir ištakas, nes sapnai yra toji dirva, iš kurios pirmiausia išauga daugelis simbolių. Deja, sapnus sunku suprasti. Kaip jau esu nurodęs, sapnas visiškai nepanašus į sąmoningą pasakojimą. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja, ką nori pasakyti, pasirenka įtaigiausią pasakojimo būdą ir stengiasi, kad jo pastabos būtų logiškai nuoseklios. Pavyzdžiui, išsilavinęs žmogus vengs miglotų metaforų, nes jos gali iškreipti jo mintį. Tačiau sapnų struktūra kitokia. Sapnuotoją užplūsta vaizdiniai, kurie atrodo prieštaringi ir juokingi, prarandamas normalus laiko pojūtis, o įprasti daiktai įgauna žavintį ar grėsmingą aspektą.

| | |

Moterys, padariusios karjerą

Harvardo verslo kolegijos psichologė R. Hewit apklausė didelių JAV kompanijų prezidentes, viceprezidentes ir stambių padalinių direktores. Jos tyrimų duomenys patikimai liudija, kad būsimos vadovės užaugo panašiose šeimose. ¾ vadovių buvo vyriausios ar vienturtės savo tėvų dukterys. Kone visos vadovės vaikystėje artimai bendravo su tėvu, kartu su juo dalyvavo pramogose, kurios paprastai laikomos vyriškomis, t. y. žvejojo, buriavo, skraidė sklandytuvu ir kt. Šių profesinę karjerą padariusių moterų ir tėvai, ir motinos turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pažymėtina, kad motinos, kurios dažnai pačios nesiekė profesinės karjeros ir baigusios universitetą toliau mokėsi, įgydavo įvairių žinių.

| | |

Karlas Gustavas JUNGAS – Žvelgiant į pasąmonę: sapnų svarba

Žmogus sakytais ir rašytais žodžiais išreiškia prasmę to, ką jis nori pasakyti. Jo kalboje yra gausu simbolių, bet jis dažnai vartoja ženklus ir vaizdinius, kurie nėra tiksliai aprašomi. Kai kurie tėra santrumpos arba pirmųjų žodžio raidžių virtinė, kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra pažįstami verslo ženklai, patentuotų vaistų pavadinimai, ženkleliai ar emblemos. Nors jie patys yra bereikšmiai, jie įgyja atpažįstamą reikšmę įprastiniame vartojime ar sąmoningos intencijos dėka. Tai nėra simboliai. Tai yra ženklai, ir jie vien tik žymi objektus, kuriems yra priskiriami. Tai, ką mes vadiname simboliu, yra terminas, pavadinimas ar net vaizdas, kuris gali būti įprastas kasdieniniame gyvenime, tačiau kuris, be visuotinai priimtos ir akivaizdžios reikšmės, turi dar ir specifines papildomas užuominas ir reikšmes.

| | |

Nepakaltinamoji kaltina

Riba, kai baigiasi įprasti sutrikimai ir prasideda psichikos liga, tokia neryški, kad vienas garsus psichiatras pavadino ją nupiešta ant vandens. Ir nė vienas mūsų negali būti garantuotas, kad ši riba jo galvoje nenubanguos. Ypač tokiomis sąlygomis, kokiose atsidūrė Laimutė, užrūstinusi visagalius Lietuvos teisėjus. Įsivaizduokit ankštą kamerą su mažyčiu grotuotu langeliu. Į tualetą jūs galite nueiti tik porą kartų per parą. Jei gamtinius reikalus prispiria atlikti dažniau, – kameros kampe stovi kibiras. Tai, kad jūs – moteris ir kartais jums reikia laikytis ypatingos higienos, niekam nerūpi. Dar įsivaizduokit, kad į lauką jus išleidžia tik pusvalandžiui, ir tai į akliną kiemelį, virš kurio – tankios metalinės grotos. Na, o jeigu jūsų fantazija laki, prie šito paveikslo galite pridėti dar ir kameros kaimynę – silpnaprotę alkoholikę Nastutę, nužudžiusią sugėrovą. Dienomis ji būna tyli ir paniurusi, naktimis dejuoja ir griežia dantimis, o prireikus “ant kibiro”, beveik niekada į jį nepataiko…

| | |

Dukters žudikę “išgydė” įstatymai

“Negali būti! – taip, anot Kęstučio Keršio, į žinią, kad jo buvusi žmona, prieš metus negyvai nukankinusi dvylikametę dukterį, dabar gydysis bendrojo režimo psichiatrijos ligoninėje, sureagavo šią nužudymo bylą tyręs Trakų apylinkės prokuroras Sergejus Milovas. Po to, kai prieš metus R.Keršienė savo namuose žiauriai nužudė dukterį Eglę, Vilniaus apygardos teismas ją atleido nuo bausmės, skirdamas priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kad, nepraėjus nė metams, nusikaltimą įvykdžiusiai moteriai teismas palengvino gyvenimo sąlygas, ir pats K.Keršys patikėjo tik paskambinęs į Panevėžio apygardos teismą. Po pokalbio su panevėžiečiais teisininkais jis neteko amo. Birželio 13-ąją teismas panaikino Reginai Keršienei priverčiamojo medicininio poveikio priemones: nutarė priverstinį gydymą griežtojo stebėjimo sąlygomis pakeisti į gydymą bendrojo režimo psichiatrijos ligoninėje pagal jos gyvenamąją vietą.