Akvariumai ir ju sandara
| | | |

Akvariumai ir ju sandara

Akvariumai būna įvairūs, tiek savo forma tiek savo dydžiu bei paskirtimi. Pastaruoju metu populiariausi yra bekarkasiai akvariumai, kuriuose metalinių kampainių funkcijas atlieka polimeriniai ir silikoniniai klijai . Akvariumo pasirinkimas priklauso nuo keleto faktorių, piniginės turinio, jūsų skonio, laikymo salygų, numatomo gyventojų kiekio bei jų rūšies. Standartiniais laikomi stačiakampiai akvariumai kurių dviejų stiklų aukštis lygus pločiui. Šie akvariumai turi visus stačiakampių akvariumų privalumus išskyrus tai, kad jei jame veisite mailių, ką tik išsiritęs mailius gali nepasiekti paviršiaus per labai dideli vandens kiekį, mat pirmajį kartą mažyliui būtina praryti keletą oro burbuliukų oro pūslės užpildymui, vėliau oro takelis iš žarnyno užauga ir oro pūslės pripildymas vyksta per kraują, mailiui veisti geriau tinka žemi akvariumai, kurių aukštis mažesnis už plotį.

Akvariuminiai augalai: Lilaeopsis brasiliensis
| | | |

Akvariuminiai augalai: Lilaeopsis brasiliensis

Lilaeopsis brasiliensis gali būti labai tankus, bet “pievelės” efektas pasiekiamas tik esant intensyviam apšvietimui. Sodinant juos į akvariumą, maži kupsteliai turėtų būti išdėlioti keli centimetrai vienas nuo kito, tam, kad augalai kuo greičiau suaugtų vienas su kitu. Sodinkit juos į atviroje vietoje, ne kitų augalų šešėlyje, kad būtų užtikrintas geras apšvietimas. L. brasiliensis gali būti naudojamas dekoratyviniuose tvenkiniuose, taip pat toleruoja žemą druskos koncentraciją sūrokuose akvariumuose.

Akvariuminiai augalai: Echinodorus “Rubin”
| | | |

Akvariuminiai augalai: Echinodorus “Rubin”

Echinodorus “Rubin” yra dekoratyvus Echinodorus horemanii “rot” ir Echinodorus x barthii hibridas. Peršviečiami, rubino raudonumo lapai su šviesiom gyslelėm suteikia ypatingai intensyvų žvilgesį. Nereiklus augalas, kurio augimas yra stimuliuojamas CO2 tiekimu ir trąšiu dugnu. Geras augalas auginimui po vieną dideliuose akvariumuose.

Akvariuminiai augalai: Aponogeton ulvaceus
| | | |

Akvariuminiai augalai: Aponogeton ulvaceus

Aponogeton ulvaceus yra viena gražiausių rūšių Aponogeton šeimoje. Lapai yra švelniai šviesiai žali ir permatomi ir turi gražų garbanotą kraštelį. Iš vienos šaknies gali išaugti daugiau kaip 40 lapų. Tai reiškia, kad šį augalą geriausiai auginti vieną dideliuose akvariumuose. Jis gana nereiklus ir gerai veši tiek minkštame tiek kietame vandenyje, ypač jei papildomai tiekiama CO2. Yra įvarių Aponogeton ulvaceus atmainų, kai kurioms iš jų reikia ramybės periodo, kai neauga lapai.

| | | |

Katinų muziejus šventė gimtadienį

Vienintelis šalyje Šiaulių katinų muziejus ketvirtadienį minėjo 13-ąsias metines. Į Jaunųjų gamtininkų stotyje įsikūrusį muziejų sugužėję svečiai pasveikino ir ‘direktoriumi’ tituluojamą Europos trumpaplaukių veislės katiną Mikį, kuriam sukako 10 metų. Muziejaus įkūrėja šiaulietė 79 metų Vanda Kavaliauskienė įvairiausius suvenyrus, kitą su katinais susijusią simboliką pradėjo rinkti prieš 36 metus, kai iš Lenkijos sugrįžusi draugė parvežė žaislinį katiną. Kai surinkti eksponatai nebetilpo šiaulietės namuose, buvo perkelti į tris įkurto muziejaus sales. Dabar muziejuje – gerokai daugiau nei 10 tūkstančių eksponatų, per 4 tūkstančius eilėraščių apie katinus iš viso pasaulio. Į muziejaus ir ‘direktoriaus’ gimtadienį atvyko svečių net iš Jonavos rajono Čičinų pradinės mokyklos. Vaikai atsivežė pačių padarytų katinų, eilėraščių. Daugiausia dovanų sulaukė katinas Mikis – jam padovanota daug pakuočių ėdalo.

Kačių veislės: Somali katės
| | | |

Kačių veislės: Somali katės

Somalio veislės katės istorija yra panaši į bjauraus ančiuko istoriją, kai šis, visų stumdomas ir niekinamas, pavirto gražuole gulbe.
Jau maždaug praeito šimtmečio pradžioje anglų veisėjai, auginantys abisinijos kates, nutarė paeksperimentuoti. Jie svajojo išveisti melsvakailes ir sidabrinio atspalvio abisines. Gyvūnai buvo kergiami su persais, angoromis, o taip pat su visų mėgiamais šinšilo katinais, kurie gimdavo juodi, o po trijų mėnesių įgaudavo tikingo kailį, tai yra, jo plaukas tapdavo sidabriškai baltas su juodais galiukais.Tose vadose pradėjo gimti vienas kitas kačiukas su ilgu plauku ir panašiu į tikingą kailiu. Jie, žinoma buvo atidedami tolimesniam veisiamajam darbui. Tuo metu svajonė apie abisinę šinšilo kailiu neišsipildė. Bet jau buvo padėtas pagrindas tolesniam abisinių veisimui.

Kačių veislės: Sibiro katės
| | | | | |

Kačių veislės: Sibiro katės

Pirmą kartą Sibiro katė rusų grožinėje literatūroje buvo paminėta turbūt antroje XVIII-ojo amžiaus pusėje. Įdomu tai, kad visur buvo rašoma ir sakoma “sibirinis katinas”, o ne “sibirinė katė”. Taip buvo vadinami stambūs, masyvūs, su didele galva ir tankiu ilgoku plauku gyvūnai. Tačiau jie buvo sutinkami ne tik Sibire, bet ir ištisoje Rusijos Imperijoje. Nežinoma tik, ar iš tikro “sibiriečiai” buvo aborigeninė kačių veislė. Kad išsiaiškintume Sibiro katės kilmę, pirmiausia reikėtų panagrinėti kačių egzistavimą ir plitimą Rusijoje. Archeologiniai radiniai liudija, kad atskiri vienetai atsirado jau VII amžiuje prieš mūsų erą. Retas ir brangus gyvūnas VI-VII mūsų eros amžiais dar netarnauja pagal tikrąją savo paskirtį ir gyvena kaip retas eksponatas turtuolių namuose. X-XIII amžiais katės išplinta Rusijos teritorijoje ir XIX amžiuje tampa pakankamai žinomu gyvūnu, tačiau dar ne pagal visų mirtingųjų kišenę. Peles ir žiurkes šie gyvūnai gaudė tik vienuolynuose ir turtuolių svirnuose. Katė iš tikro buvo labai vertinama ir buvo tų sąraše, už kurių pavogimą buvo skiriamos labai didelės baudos.

Kačių veislės: Siamo katės
| | | | | |

Kačių veislės: Siamo katės

Viena garsi Siamo kačių veisėja iš Anglijos sakė: “Siamo katės šeimininkas visada skuba į namus. Jis žino, kad jį džiaugsmingai pasitiks ištikima draugė, su kuria jis niekada nebus vienišas”. Ir, manau, kad šie žodžiai nustebins daugumą mūsų skaitytojų, nes juk Siamo kates daugelis mūsų laiko piktomis agresyviomis ir kaprizingomis katėmis. Kaip gi šitaip? Siamai – senovės Rytų veislė, kilusi iš Pietrytinės Himalajų dalies. Iš visų kilmingų kačių Siamo katės apgaubtos didžiausia pasakų ir baisių legendų aureole. O kiek yra įvairiausių pasakojimų apier jų agresiją, apie “sugraužtus” šeimininkus. Todėl iš karto pradėsime aiškintis kas tai – Siamo katė. Labai mažai kas žino, kad visiems pažįstamą snukučio “kaukę” turi dar 15 veislių katės, kurios su Siamo katėmis neturi visiškai nieko bendro.

Kačių veislės: Sfinksų katės
| | | | | |

Kačių veislės: Sfinksų katės

Sfinksų veislės katės yra vidutinio dydžio, apvaloku pilvu, tvirtais kaulais ir stipriais raumenimis. Ausys yra labai didelės, kurios panašios į šikšnosparnio ausis. Kojos yra ilgos, baigiasi letenėlėmis, kurios yra ilgos ir judrios, ir turinčios minkštas letenėlių pagalvėles, kurios leidžia katei lengvai vaikščioti. Sfinksų kailis yra raukšlėtas ir liečiant yra labai šiltas. Dėl plaukų trūkumo prisilietus jaučiamas daugmaž tikra vidinė kūno temperatūra. Sfinksų būna įvairių spalvų, taip pat būna dėmėti ir atrodantys lyg tatuiruoti. Sfinksų katės ėda truputį daugiau nei kitų veislių katės, nes jų medžiagų apykaita yra didesnė kad palikytų reikiamą kūno temperatūrą. Sfinksų veislės katės nėra išrankios maistui. Jos reikalauja labai mažai priežiūros. Tereikia vieną kartą savaitėje maudyti švelniu šampūnu ir kiekvieną dieną servetėle nuvalyti odą dėl švaros palaikymo. Maudyti šios veislės kates reikia dėl to, kad jos neturi plaukų ir todėl plaukai nesugeria iš odos išsiskiriančių riebalų. Taip pat kiekvieną savaitę reikėtų valyti ausis dėl tų pačių priežasčių kaip ir kailį.

Kačių veislės: Birmos katės
| | | | | |

Kačių veislės: Birmos katės

Legenda pasakoja, kad labai labai seniai Birmoje, aukštai kalnuose vienoje iš didingiausių šventyklų gyveno vienuoliai budistai, garbinantys deivę Cun-Kuankse. Toje šventykloje stovėjo auksinė šios deivės statula. Deivė rūpinosi, kad mirusiųjų vienuolių sielos persikūnytų į kitų būtybių kūnus ir padėdavo tam įvykti. Vienuolių sielos prisikeldavo ir sugrįždavo į šventyklą kačių pavidalu. Štai kodėl šventykloje gyveno šimtas šventųjų baltos spalvos su auksinėmis akimis kačių. Šias kates vienuoliai labai garbino ir akylai saugojo. Kartą šventyklą užpuolė Tailando plėšikai. Jie turėjo vieną tikslą – pavogti brangiąją deivės statulą. Vienuoliai užsirakino šventykloje. Pats seniausias ir drąsiausias vienuolis Mun-Cha, patyręs labai didelius išgyvenimus, išskėtė rankas prieš deivę ir mirė. Išsigandę vienuoliai nutarė pasiduoti, bet staiga pasigirdo širdį veriantis mirusio vienuolio numylėto katino Sinkso klyksmas. Sinksas buvo visas baltas, tik ausys, nosis, uodega ir letenėlės buvo žemės spalvos.