Kačių veislės: Abisinijos katės
| | | | | |

Kačių veislės: Abisinijos katės

Abisinijos katės yra viena seniausių pasaulyje žinomų veislių. Abisinijos katės senovės Egipte buvo vaizduojamos piešiniuose ir skulptūrose. Egiptiečiai išryškindavo jų elegantiškumą, raumeningą kūną, nuostabų lenktą kaklą, dideles ausis ir migdolo formos akis. Abisinijos katės iki šių dienų išlaikė laukinio gyvūno įvaizdį. Šiaip Abisinijos katės yra kilusios iš Etiopijos, kuri yra tikroji šios veislės kačių gimtinė, tačiau pirmą kartą Abisinijos katės buvo parodytos kačių parodoje Anglijoje. Pasak kai kurių šaltinių tada abisinijos veislės katės buvo paminėtos pirmą kartą. Britų karinės pajėgos išvyko iš Abisinijos 1868 metų Gegužės mėnesį. Tai laikoma data, kai pirmą kartą abisinijos katės buvo atvežtos į Angliją. Deja, nėra jokių rašytinių šaltinių apie šių kačių atvežimą į Angliją iš Abisinijos, todėl dar ir dabar nemažai Anglijos kačių veisėjų laikosi nuomonės, kad abisinijos katės buvo išvestos Anglijoje sukryžminus kelių rūšių sidabrinio ir rudo rainumo kates su vietinėmis Anglijoje buvusiomis katėmis.

Katinų muziejus
| | | |

Katinų muziejus

Katinų muziejus įkurtas 1990 metų gegužės 17 dieną. Jį įkūrė Vanda Kavaliauslkienė, kuri eksponatus šiam muziejui rinko daugelį metų. Pirmasis eksponatas – mažas juodas medinis katinėlis atkeliavo 1962 metais iš Lenkijos. Vanda Kavaliauskienė yra provizorė, daug metų vadovavo Šiaulių krašto farmacijos sistemai. Katinų muziejuje yra dešimt tūkstančių eksponatų. Lankytojus pasitinka katinėliai spalvotuose vitražuose, laiptų turėklų ornamentuose, ant šviestuvų, kėdžių muziejaus patalpose. Trijose didžiulėse salėse – katinai, katinai… Jie atkeliavę iš daugelio pasaulio šalių: Anglįjos, Australijos, Amerikos, Afrikos, Belgijos, Brazilijos, Čekijos, Kanados, Kubos, Kinijos. Lenkijos, Prancūzijos, Portugalijos, Taivanio, Vietnamo, Vengrijos, Šveicarijos ir, žinoma, iš Lietuvos. Katinėliai sukurti iš porceliano, gintaro, keramikos, krikštolo, marmuro, metalo, medžio.

Senutėlė Istorija
| | | |

Senutėlė Istorija

Seniai seniai mažame mažutėlyje meistelyje, sename senutėlyje namelyje prie didžiulio miško gyveno senutė. Turėjo ji, kaip ir visos senutės, didelį šunį ir rainą, usispyrėlį katiną, kuris kaip ir visi katinai mėgo erzinti šunį, o kai tam nusibosdavo katino patyčios, vydavo gudruolį į medį ir palikdavo tupėti išvertusį savo dideles, žalias akis. Šuo nemoka laipioti medžiais, todėl turėdavo grįžti atgal nieko nepešęs. Turėjo senutė ir supamąją kėdę, kurioje mėgdavo retkarčiais pasisupti. Katinui nepatiko supamoji kėdė, nes kai senutė imdavo suptis, kėdės kojos judėdavo aukštyn ir žemyn ir Rainiui atrodydavo, kad kėdė tyčia jį erzina. Todėl vieną dieną jam nusibodo žiūrėti, kaip kėdė iš jo šaiposi, ir jis senutei besisupant šoko ant kėdės kojų. Tos leidosi ir prispaudė katinui uodegą. Nuo tos dienos Rainis ėmė nekęsti kėdės, o kai pamatydavo, uodega lyg ir sunkesnė pasidarydavo.

Kurilų Bobteilas – super katinas
| | | | | |

Kurilų Bobteilas – super katinas

Kurilų Bobteilas, tai natūraliai gamtos išvesta kačių-plėšhrūnių veislė, atvežta iš Kurilų salų kuri, kaip spėja specialistai yra atsiradusi nuo senovės, kai jūrininkai keliaudavo po žemynų pakrantes ir vežiodavosi su savimi įvairius naminius gyvūnus, kurie kartais pabėgdavo ar likdavo jų aplankytose salose, žemėse. Taippat 1990’aisiais, kažkur pradžioje, jūreiviai-žvejai atvežė pirmus egzemliorius į Rusiją, kadangi juos sudomino tokie neeiliniai, savąja išvaizda issiskiriantys katinai. Apie 1995metus šia veislę įtraukė, kaip pripažintą ir turinčią savo standartus, WCF felinologų organizacija. Taigi, kas tas Kurilų Bobteilas? Gana seniai, viduramžiais, galbūt ir seniau, jūreiviai ir pirmakeliautojai paliko salose nedidelį kiekį naminių kačių. Jos sulaukėjo, išsidaugino ir salų izoliacijos sąlygomis visiškai pakeitė savo išorinę išvaizdą ir savo būdo bruožus.

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?
| | | |

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?

Kokį akvariumą pasirinkti? Kaip jį įrengti? Kokias žuvytes įsigyti? Šiuos ir dar daugybę kitų klausimų sau užduoda beveik visi pradedantieji, žengiantys pirmuosius “šlapius” žingsnius akvariumistikoje. Į kai kuriuos klausimus pamėginsiu pateikti atsakymus tolimesniuose skyriuose. Pirmiausiai, visi akvariumai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes – tai gėlavandenius akvariumus ir jūrinius akvariumus. Jūriniai akvariumai tikrai netinka pradedančiąjam akvariumistui, jų priežiurai reikia turėti nemažai žinių ir patirties akvariumistikos srityje.

| | | | | |

Basetas

Tai trumpakojai šuneliai, kilę iš senųjų prancūzų šunų veislių. XIX a. viduryje basetai pateko į Angliją, kur buvo išveista angliška šios veislės atmaina. Tai stambesni šunys negu prancūzų basetai. Kai kuriose šalyse basetai auginami kaip medžiokliniai. Jie negreiti, tačiau labai atkakliai persekioja žvėrį, garsiai loja. Su basetais šeimininkas turi būti labai kantrus, nes šie šuneliai yra savarankiški ir nepriklausomi.

Niūfaundlendas
| | | | | |

Niūfaundlendas

Iki šiol neaišku, kur atsirado pirmieji niūfaundlendų veislės šunys. Vieni teigia, kad šios veislės šunys buvo įvežti į Niūfaundlendo salą iš Europos, po to vėl atgal. Kiti įrodinėja, kad niūfaundlendas – amerikietiškos veislės šuo. Neginčytina tik tai, kad į šią veislę dėmesį atkreipė anglai Niūfaundlendo saloje. Iš to ir kilo pavadinimas. Vėliau jie buvo atgabenti į Europą. Čia veislė ilgą laiką buvo gerinama ir labai išpopuliarėjo XIX a. II pusėje. Dėl ištikimybės šeimininkui, drąsos ir kitų puikių savybių jie tapo dailininkų, poetų susižavėjimo objektu. Įžymus anglų dailininkas Landsyras yra nutapęs baltą su juodomis dėmėmis niūfaundlendą, gelbstintį iš vandens mergaitę.

Šuniuko parinkimas
| | | |

Šuniuko parinkimas

Netgi linksmų švenčių negalima palyginti su ta puikia diena, kada einate pasiimti šuniuko. Labai gaila, kad kai kurie iš tų mažylių kartais atsiduria šunų prieglaudoje tik todėl, kad nepagalvojama, ar tinka šios veislės šuniukas būsimo šeimininko butui, nepagalvojama, kad būsimas gyvenimo draugas turės savo įpročius ir norus, nepagalvojama apie sąlygas, prie kurių teks prisitaikyti keturkojui augintiniui. Aišku, atsitinka, kad gyvenimo pokyčiai nuo mūsų nepriklauso, ir šuniukas, paimtas su pačiais geriausiais norais, negali pasilikti su mumis 10-14 metų. Šeimininkus gali ištikti netektis, ištuoka, liga. Gali pasikeisti jų pajamos, gyvenimo būdas. Prieš įsigydami šuniuką turite suprasti, kad prisiimate atsakomybę už gyvą padarą, kuriam bus reikalingi patogumai, maitinimas, pasivaikščiojimai lauke, veterinaro pagalba ir, svarbiausia, meilė, be kurios nė vienas namų augintinis negali gyventi.

| | | | | |

Anglų Koker spanielis

Kokerio spanielis kilęs iš senovinių Ispanijos medžioklinių šunų veislių. Vėliau Anglijoje buvo išvesta keletas šiuolaikinių spanielių veislių, tarp jų ir anglų Kokerio spanielis. 1880 metais anglų Kokerio spanieliai pateko į Ameriką, kur pakito selekcijos dėka ir 1940 m. Tapo savarankiška veisle; buvo patvirtintas ir standartas. Nuo savo anglų giminaičio jis skiriasi tankesniu kailiu ir kampuotesne galva. Tai nestambus, stiprus šuo, masyvaus ir sauso sudėjimo, nukarusiomis ausimis. Patinų aukštis ties ketera – 38 – 39,5 cm, patelių – 35,5 – 37 cm. Galva gerai išvystyta, apvali. Ryškus perėjimas iš kaktos į snukį. Kaklas normalaus ilgio, stiprus, be klosčių. Liemenį sudaro kompaktiška nugara, gili ir plati krūtinės ląsta, raumeningos suapvalintos strėnos. Priekinės kojos lygiagrečios, gerai išvystyta kaulų ir raumenų sistema. Užpakalinių kojų blauzdos storos, tvirtos. Letenos apvalios, pirštai tvirti, suspausti. Uodega laikoma nugaros linijoje, trumpinama. Kailio plaukai šilkiniai, tiesūs arba truputį garbanoti, ant snukio trumpi, ant kūno tik vidutinio ilgio, ant ausų, krūtinės, pilvo, kojų labai ilgi, elastingi. Kokerio spanieliai būna vienos, dviejų ar net kelių spalvų. Vienspalviai šunys turi būti be baltų dėmių.