Lietuvos partizanai ir disidentai
Partizaniniam judėjimui atsirasti susidarė sąlygos jau po 1 sovietų okupacijos (1940-1941). Žmonės slapstėsi nuo pirmojo trėmimo, represijų ir ėmė ginklą į rankas, masiškas partizaninis judėjimas prasideda 1944. To priežastys: 1. Mobilizacija į raudonąją armiją vykdoma prievarta. 2. Plechavičiaus dalinių susikūrimas. Pirmame etape 1946 partizanai gerai ginkluoti,kovos būriai gerai organizuoti apie 60000 žmonių. Pirmame etape buvo didelių mūšių, kurie vykdavo po kelias paras, su didelėmis aukomis iš abiejų pusių, partizanai kovėsi su raudonosios armijos įgulomis. Pirmame etape buvo tikimasi vakarų pagalbos, vyravo didžiulis patriotizmas, didvyriškumas. Nuo 1946 partizanų jėgos mažėja, dalis pasiduoda valdžiai, nusiviliama vakarų pagalba. Nuo 1949 partizanų jėgos išsenka, prarandamas žmogiškumas, prasideda beprasmis žudymas, provokatorių darbas partizanų eilėse, dėl kolektyvizacijos iš kaimų ištraukti ūkininkai, partizanai netenka savo maitintojų, 1953 likviduojami paskutiniai partizaninio judėjimo židiniai. Disidentai. Žymiausi disidentai tarybinės okupacijos metais Terleckas, Petkus, Bogušis, Sadūnaitė priklausė pagrindinei organizacijai Lietuvos Laisvės Lyga. Jie smerkia sovietinius trėmimus, persekiojimo politiką, pasisakė už nepriklausomybę, leido propagandinę spaudą, atsišaukimus. 1987 rugpjūčio 23 d. ši organizacija Vilniuje organizuoja pirmą atvirą mitingą, skirtą Molotovo – Ribentropo pakto pasmerkimui. Tai buvo pirmas viešas politinių jėgų, nepritariančių okupacijai, pasirodymas. 1988 birželio 3 Lietuvos mokslų akademijoje sudaroma akademiko Vilko vadovaujama komisija, kuri turi pertvarkyti LTSR konstituciją demokratiniais pagrindais. Ši data yra ir iniciatyvinės Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio grupės susikūrimo data. 1989 Sąjūdis įteisinama, kaip visuomeninė organizacija. Vyksta jo suvažiavimas, po to įvairios akcijos (Baltijos kelias) ir rinkimai į aukščiausią tarybą, kuriuos laimi Sąjūdis. Po rinkimų Kovo 11 skelbiama nepriklausomybė. Galima pasakoti apie Romą Kalantą 1972 gegužės 14. Kas jungia: 1. Noras atkurti nepriklausomą Lietuvą, pertvarkyti politinę santvarką, pakeisti režimą. 2. Kova prieš rusinimą, tautų asimiliaciją. 4. Tėvynės meilė, tautinės savimonės išlaikymas. Kas skiria: 1. Partizanų ginkluota kova, disidentų – neginkluota. 2. Labiausiai organizuotas buvo Sąjūdis. Tai buvo intelektualūs žmonės. To negalima pasakyti apie partizanus. 3. Išorinės sąlygos žymiai palankesnės disidentams.
