Leonid Karpov „Filosofijos pagrindai“
Leonid Karpov
FILOSOFIJOS PAGRINDAI
1 dalis
Kaunas 2004
Turinys
I. Filosofijos specifika
- Parafizika
- Fizika
- Metafizika
- Filosofija ir religija
- Filosofija ir mokslas
- Filosofijos objektas
II. Būties problema
- Ikisokratikai
- Sokratas, Platonas ir Aristotelis
- Viduramžiai
- Atgimimas
- Klasicizmas
- Švietimas
- 19 a. ir 20 a. klasikinė ir neoklasikinė filosofija
- Nebūties problema
- Krikščionybė apie būtį
III. Sąmonės problema
- Problemos istorija
- Jutiminė ir racionalioji sąmonė
- Kalba ir mąstymas
- Sąmonė ir tikrovė
- Vardų sąrašas
FILOSOFIJOS SPECIFIKA
Pradėdami svarstyti filosofijos specifiką, negalime išvengti jos statuso klausimo: ar filosofija – tai mokslas, ideologija, pasaulėžiūra, ar kokia kita visuomeninės sąmonės forma. Mūsų laikais, kai visuomenės gyvenime visose srityse viešpatauja mokslas, svarbiausias tampa filosofijos moksliškumo klausimas. Tuomet kyla klausimas, ką laikyti mokslu? Sakykime, ar botanika yra mokslas, ar paprasta taksonomija, t.y. empirinių faktų norminis aprašymas? Atsakyti į tai ne taip lengva. Žymiai sunkiau filosofijos atveju. Taigi toliau teks apsvarstyti filosofijos ir mokslo santykį.
Galbūt filosofija yra pasaulėžiūra, t.y. socialinių grupių ir klasių mąstymo stilius, apibūdinantis jų gyvenimo ir veiklos būdą? Jeigu pasaulėžiūra politizuota, tai ji yra ideologija. Kyla natūralus klausimas: ar filosofija yra ideologija? Pasaulėžiūra gali būti ne tik asmeninė arba politinė, bet ir religinė. Religijos pagrindinis klausimas – žmogaus ir Dievo tarpusavio santykiai. Taigi būtina aiškinti taip pat filosofijos ir religijos santykį. Filosofija egzistuoja tam tikroje kultūroje ir negali nuo jos nepriklausyti. Tuomet kyla naujas klausimas apie filosofijos vietą visuomenės kultūroje. Aristotelis (384-322 pr. Kr.) traktavo filosofiją kaip metafiziką, t.y. kaip mokymą apie būties ir pažinimo pradmenis, nors ir nevartojo šio termino, pasirodžiusio tik 1 amžiuje pr. Kr. I. Kantas (1724-1804) modifikavo problemą keldamas klausimą, ar gali metafizika būti mokslinė. Taigi tampa aktualus klausimas apie filosofijos kaip metafizikos santykį su mokslu. Šitaip, nors ir ne visai išsamiai, išryškėjo klausimai, charakterizuojantys filosofijos specifiką.
