Ko trūksta Vokiečiams – II dalis

– Kokia g a l ė t ų būti vokiečių dvasia; daug kas melancholiškai mąstė apie tai! Tačiau ši tauta pati save kvailino beveik visą tūkstantmetį: niekur nebuvo taip piktnaudžiaujama dviem didžiausiais europietiškais narkotikais – alkoholiu ir krikščionybe. Pastaruoju metu atsirado dar ir trečias, kuris jau pats vienas gali paralyžiuoti visokį subtilų ir drąsų dvasios judrumą. Tai muzika, mūsų bukinanti ir buka vokiečių muzika.- Kiek daug vokiškame intelekte niauraus sunkio, raišumo, skystumo, mieguistumo, kiek daug a l a u s! Kaip apskritai įmanoma, kad jaunuoliai, paskyrę savo gyvenimą dvasiniams tikslams, neturi svarbiausio dvasingumo, d v a s i o s s a v i s a u g o s i n s t i n k t o – ir geria alų?.. Tarp mokslus einančio jaunimo paplitęs alkoholizmas galbūt nėra problema mokslingumo požiūriu – žmogus be dvasios gali būti net didelis mokslininkas,- tačiau bet kuriuo kitu požiūriu tai yra problema.- Kur tik nerasi jo, to romaus išsigimimo, kurį dvasioje sukelia alus! Kartą, vienu beveik pagarsėjusiu atveju, aš pirštu prikišamai parodžiau tokį išsigimimą – mūsų pirmasis vokiečių dvasios laisvūnas, p r o t i n g a s i s Dovydas Straussas išsigimė į aludžių evangelijos ir “naujojo tikėjimo” autorių… Neatsitiktinai savo eilėraščiuose jis šlovino “mielą putelę” – ištikimybę iki mirties…