Kauno apskritis

Kauno rajonas – vienas iš šešių Kauno apskrities rajonų, beje pats didžiausias. Kauno rajonas tikrai vertas dėmesio, nes čia apstu įvairių parkų, įžymių medžių ir šiaip visokių gamtos paminklų.

Kaunas – vienas iš seniausių ir antras pagal dydį bei reikšmę Lietuvos miestas. Kauno įkūrėju laikomas legendinio Lietuvos Kunigaikščio Palemono sūnus Kūnas. Kurioje vietoje buvo Kūno pilis – neaišku. Remiantis metraščiais, atrodo, jog ji turėjusi būti Nemuno ir Nevėžio santakoje. Nuo Kūno vardo greičiausiai ir kilo Kauno pavadinimas.

Pažaislio parkas užima 201 hektaro plotą. Kauno Pažaislio parke ties rūmais kerojasi 500 metų ąžuolas, kurio aukštis siekia 20 m, o skersmuo 21 m. Ošia čia ir 100-130 metų pušys, iš kurių ne vienos aukštis siekia 27 m, o skersmuo – 80 cm. Ošia čia ir šimtametės eglės.

Vytauto parkas – sodas – 10 ha.

Šis parkas įsikūrė prieš 100 metų, čia galime aptikti įspūdingų ąžuolų, eglių, pušų ir įspūdingai baltų ir trapių gluosnių. Pamatysime čia ir 20-23 m europinių ir sibirinių maumedžių.
Lampėdžių liepos skersmuo 2m, aukštis 24m. Jos auga Lampėdžiuose, Romuvos gatvėje prie namo Nr.87. Penkios liepos, kurios, spėjama, buvo pasodintos arba pasėtos, vėliau suaugo į vieną kamieną. 1968m Lampėdžių liepa paskelbta gamtos paminklu.

Prienų rajonas

Prienų rajonas vienas iš 6 Kauno apskrities rajonų, jis užima pietinę apskrities dalį, išsidėstęs abipus Nemuno. Pagal savo geografinę padėtį Prienai ir didžiulė Nemuno vidurupio atkarpa yra pačiame rajono centre. Nemunas vingiuodamas sukuria nepakartojamus gamtos vaizdus. Dėl tokių įspūdingų vaizdų šis rajonas ir išsiskiria iš kitų Lietuvos rajonų ir pelno sau didžiausią šlovę.

Aukščiausia Lietuvos eglė (skersmuo 85 mm aukštis 45 m) auga Prienų miškų urėdijos Prienų girininkijos 90 kvartale. Eglė dailiai nuaugusi, spėjama, jog jos amžius siekia net 300 metų. 1971 m ji buvo paskelbta gamtos paminklu. Gaila, bet pastebėta, kad eglės viršūnė pradeda džiūti.

Balbieriškio mineralinė versmė
Balbieriškio apylinkėse trykšta mineralinė versmė, tiesa ji nėra labai didelė. Trykšta ji dešiniajame Peraškės upės krante, apie 200 m nuo upės žiočių. 1990 metais ši versmė buvo paskelbta gamtos paminklu.

Stakliškių mineraliniai šaltiniai
Stakliškių apylinkėje, Žinkos kaime, netoli Gojaus miško, pievoje. Šaltiniai srūvą į Obeltės upelį. Vanduo geriamas, primena Birštono mineralinį vandenį. 1964 m šis šaltinis paskelbtas gamtos paminklu.

Kaišiadorių rajonas

Kaišiadorių parkas.

1954 m Kaišiadorių rajono vykdomasis komitetas per talką pradėjo kurti parką, kurį ir dabar plečia ir gražina. Pasirinkę geometrinį planavimo stilių iki 1985 metų jie pasodino 12 rūšių ir 40 intruodukuotų medžių ir krūmų.

Bačkonių parkas užima 5-7 hektarus Žiežmarių apylinkėje. Parke auga labai retas iš Šiaurės Amerikos kilęs stambiavaisis ąžuolas, kurio gilės yra 3-5 cm dydžio, o lapai 30-40 cm. Čia auga ir Amerikinės, ir Didžialapės didžiosios tuopos. Iš viso parke auga 27 rūšių intruodukuoti augalai.

Jonavos rajonas

Jonava – vienas iš Kauno apskrities rajonų. Jis išsidėstęs Šiaurės rytinėje dalyje, vienas mažiausių Lietuvoje, trečias nuo galo savo plotu. Jonavoje teka Lietaukos upė, dešinysis Nevėžio intakas. Ji, kaip spėjama, davė vardą Lietuvai.

Markutiškių parkas

Markutiškių parkas – 7 hektarai Šilų apylinkėje, Markutiškių kaime. Markutiškiai – sena dvaravietė, už 0.5 km yra piliakalnis. Daugiau kaip prieš 100 metų Markutiškiuose įvestas labai turtingas mišraus tipo parkas. Čia yra 21 vietinės ir 28 atvežtinių medžių ir krūmų rūšių. Čia dar galima sutikti ir 32 europiniai maumedžiai. Parko pasididžiavimas – melsva spyglio formos didžioji pacūgė, skersmuo – 0.5 m, aukštis – 22 metrai.
Žvėgždos Kriaušė – skersmuo 0.5 m, aukštis 10m, auga Šilų apylinkėje, Milogaimų kaime. Žmonės pasakoja, kad baudžiavos laikais prie kriaušės stovėjęs stulpas, prie jo rinkdavęsi žmonės ir tardavęsi, kaip kovos dėl žemės.

Raseinių rajonas

Raseinių rajonas yra vienas iš Kauno apskrities rajonų. Raseiniai yra apytikriai rajono centre. Raseinių rajonas yra grynai žemaitiškas miestas.

Akmenės akmuo yra Šiluvos apylinkėje, Akmenės kieme. Matmenys 5x3x3.5 metrai. Akmuo pilkas. Ant jo įrengta koplytėlė. Iš tolo jo nematyti, nes jį užgožia beržai ir klevai.

Didžioji Eglė – skersmuo 1.1 m, aukštis – 37 m. Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijoje 1960 metais eglė paskelbta gamtos paminklu.

Raseinių parkas – po antrojo pasaulinio karo pradėtas kurti nedidelis ir jaukus parkas su gražiu tvenkiniu. Parke auga pušys, eglės, ievos. Iš viso 16 vietinių ir 30 intruodukuotų rūšių. Dauguma medžių ir krūmų dar jauni. Iš retų augalų yra graižažiedžių. 1986 metais priskirtas gamtos paminklu.

Kėdainių rajonas

Vienas iš 6 Kauno apskrities rajonų. Kėdainių rajonas – centrinis respublikos rajonas. Vienas stambiausių respublikos rajonų pagal plotą ir skaičių gyventojų, labai gausu parkų.
Pašieslio parkas – 100 hektarų plotas, 30 hektarų Šešuvės tvenkinys su 20 salelių. Parke auga daugiau kaip 500 rūšių medžių ir krūmų. Šiaurinėje rajono dalyje yra Trespalio dvaro rūmai ir parkas, įveistas dar XVII a pabaigoje. Per parką teka Kruošto upelis. Pagal atvežtinius augalus, tai vienas iš turtingiausių Lietuvos parkų. Lančiuvos ąžuolas (skersmuo 1.4 m, aukštis 29 metrai) auga Kėdainių miško urėdijos Lančiuvos girininkijos Lančiuvos miško 23 kvartale. 1960 m. jis buvo paskelbtas gamtos paminklu.

Šventybrasčio ąžuolai kerojasi Tyskūnų apylinkėje, Šventybrasčio kaime, ant Nevėžio kranto prie Barštos upelio. Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio bažnyčia, buvo senovės Lietuvių apeigų vieta. Visoje Šventybrasčio apylinkėje auga ąžuolai. Iš jų išliko 4 sveiki ir vienas 1931 m žaibo sužalotas.

Piliamanto parkas užima 6 hektarus Dotruvos apylinkėje Piliamanto kaime. Piliamanto dvarvietėje išlikę mediniai dvaro rūmai su savitu mūro cokoliu. Parko viduryje esančioje pievoje auga liepos ir eglės. Parke yra 13 rūšių vietinių medžių ir krūmų. Iš svetimžemių auga 40-90 cm skersmens sidabriniai maumedžiai, drevėta didžialapė liepa, pasodinta 1986 metais, paskelbta gamtos paminklu.