Išnykusį kaimą įamžinęs lobis
Įdomioji muziejaus istorija
85-metį švenčiantis vienas seniausių ir didžiausių muziejų Lietuvoje, Šiaulių “Aušros” muziejus sukaupė begalę įvairiausių eksponatų – nuo 10 tūkstančių metų senumo iki šiuolaikinių. Kiekvienas jų turi savo istoriją – kaip atsirado, pateko į muziejų. Šiaulių “Aušros” muziejuje saugoma apie 20 Lietuvoje rastų lobių. Vieną jų – Laugiriškių kaimo lobį – 1959-aisiaIs per lauką bėgdama rado antros klasės moksleivė. Šią istoriją pasakoja Šiaulių “Aušros” muziejaus Istorijos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Bieliauskas.
Rado bėgdama per arimą
Laugiriškių kaimas buvęs Kelmės rajone, Vaiguvos apylinkėje. Dabar jo nė pėdsakų nebelikę. Vietovę mena ir įamžina tik lobis, kurio didžioji dalis saugoma Šiaulių “Aušros” muziejuje, aprašoma istorinėje literatūroje. S. Bieliauskas pasakoja, kad lobį 1959 metais atsitiktinai rado Laugiriškių pradinės mokyklos antros klasės mokinė Aldona Pociukė. Kituose šaltiniuose nurodoma kita šios moksleivės pavardė , tačiau “Aušros” muziejininkas remiasi autoritetingu šaltiniu – E. Ivanausko knyga “Lietuvos pinigų lobiai. Paslėpti 1390-1865 m.”
Mergaitė, ganydama avis prie miško, esančio tarp kaimo ir buvusio Adodiškės tarybinio ūkio, bėgo per traktoriaus išverstą arimą ir rado į paviršių išverstų monetų. Dalį jų surinko ir nunešė pradinės mokyklos mokytojai Kazei Kardelienei. Mokytoja rastas monetas perdavė Šiaulių “Aušros” muziejaus specialistams. “Matyt, monetas išarė traktorininkai, tačiau jų nepastebėjo. Iš aprašų aiškėja, kad lobis neliestas paviršiuje išgulėjo dvi savaites”, – istorijos smulkmenas pasakoja muziejininkas S. Bieliauskas.
Buvęs “Aušros” muziejaus darbuotojas Adolfas Nezabitauskas, gavęs Laugiriškio lobio monetų, nusprendė ir pats nuvažiuoti į radinio vietą ir ten atlikti kasinėjimus. “Jis nuvyko pas ūkininkus Pociukus, kurių dukra ir rado šį lobį bei turėjo dalį monetų”, – tęsia S. Bieliauskas. Pakasinėjęs nurodytą vietą A. Nezabitauskis rado ir daugiau monetų bei molinių šukių. Iš viso buvo surinktos 432 Laugiriškių lobio monetos. Tačiau muziejininkas nustatė, kad visą lobį sudaryti turėjo apie 500 monetų, tad apie penkiasdešimt monetų, kol A. Nezabitauskis atvyko į Laugiriškių kaimą, dingo, nors muziejininkas užtruko vos dvi dienas.
“Su lobiais visada būna problemų, ypač šiais laikais. Kiekvieno lobio bėda, kad jis greitai “tirpsta”, – sako muziejaus darbuotojas. Kai kurie kolekcininkai pardavinėja lobių monetas turguje, tačiau tai yra suprantama, jie iš to gyvena”. Ko gero, šios dingusios monetos pateko į Kelmės kraštotyros ir Kauno karo muziejus, nes jie taip pat saugo mažą Laugiriškių kaimo lobio dalį, tačiau kitu pavadinimu.
Rasti 1492-1599 metų pusgrašiai
Laugiriškių kaimo lobis yra pirmasis pokarinis lobis, patekęs į Šiaulių “Aušros” muziejaus fondus. Iš viso čia saugoma apie 20 Lietuvoje rastų lobių. Kaip rašoma 1995 metų E. Ivanausko knygoje, iš viso Lietuvoje rasta apie 400 lobių. “Praėjo dar dešimtmetis, neabejoju, kad buvo rasta dar daugiau, tik jie galbūt dar neįregistruoti”, – mano S. Bieliauskas.
Daugiausia “Aušros” muziejus saugo ir eksponuoja Šiaulių apskrityje rastus lobius, tačiau muziejuje yra ir Vilniuje bei Trakuose rastų lobių. S. Bieliauskas sako, kad 1959-ieji Šiaulių muziejui buvo “derlingi”, nes be pastarojo lobio į muziejų pateko dar du vertingi radiniai. Laugiriškių kaimo lobis ypatingas tuo, kad vienoje vietoje buvo sudėtos vien lietuviškos monetos. Tokie radiniai yra reti.
Šio lobio monetų amžius apima net šimtą metų – nuo 1492-ųjų iki 1599-ųjų. Rasta LDK kunigaikščių ir Lenkijos karalių Aleksandro Jogailaičio, Žygimanto II Senojo ir Žygimanto III Augusto laikų monetų. Retesnės yra Aleksandro JOgailaičio laikų monetos – jų lobyje rasta apie šimtą, daugiausia – XVI amžiaus monetų. Visi lobio pinigai yra pusgrašiai. Galbūt šie pinigai yra seniausi, kuriuos saugo “Aušros” muziejus? “Muziejuje saugomi ir senesni – XIV a. pabaigos-XV a. pradžios pinigai, vadinamieji pirmieji Vytauto pinigėliai”, – pasakoja S. Bieliauskas.
Muziejininkas pasidžiaugia, kad tokio seno laikotarpio – 1492-1599 metų – monetos labai gerai išsilaikė. “Nuvykęs į lobio vietą, A. Nezabitauskas rado ir molinių šukių, matyt, lobis buvo paslėptas puodynėje ar kokiame kitame moliniame inde, kuris jas ir apsaugojo nuo aplinkos poveikio”, – mano A. Bieliauskas. Į tą pačią vietą 1992 metais buvo nuvykęs ir mokslininkas E. Ivanauskas, savo knygoje aprašęs Laugiriškių lobį, tačiau nerado ne tik jokių lobio liekanų, bet jau ir kaimo tuomet nebebuvę.
S. Bieliauskas samprotauja, kad lobį užkasti galėjo vidutinio turtingumo bajoras, nes rastos vien lietuviškos monetos, kurios visos – pusgrašiai. Pusgrašiai nebuvę labai vertingi pinigai, S. Bieliauskas juos vadina “einamaisiais”. Tai – 2 ir 5 dabartinių litų vertės monetos. Jeigu būtų buvę užkasti taleriai, būtų galima sakyti, kad tai padarė turtingas žmogus, nes jie pinigine prasme kur kas vertingesni nei pusgrašiai. S. Bieliauskas pastebi, kad viename inde buvo paslėpti net šimto metų laikotarpio pinigai, tad galima įtarti, kad bent dalis jų jau buvo pasenę, nebenaudojami, išimti iš apyvartos.
S. Bieliauskas pasakoja, kad lobiai neretai randami smuklių vietose. Tai, kad Laugiriškių lobis rastas arime, galima spėti, kad toje vietoje anksčiau gyventa. “Galbūt žmonės užkasė ir pamiršo”, – spėlioja muziejininkas. Laugiriškių kaimo lobio dalį galima pamatyti Šiaulių “Aušros” muziejaus Aušros alėjos rūmuose, Archeologijos ekspozicijoje. Čia eksponuojamos 46 Aleksandro Jogailaičio laikų monetos.
