Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (3 dalis)
Kodėl R.van Vorenas pranašauja Lietuvai pralaimėjimą Strasbūro žmogaus teisių teisme?
Gydytoja Dalia Marija Gerulaitienė
“Po Chruščiovo ‘atšilimo‘ stalinines represijas pakeitė nauji kitaminčių naikinimo būdai. Regis, koks ryšys gali būti tarp politikos ir psichiatrijos? Tačiau Komunistų Partija ir mitas apie geležinį Feliksą psichiatriją pavertė gąsdinančiu monstru. Psichologinės kirpėjos sukonstruotas modelis ilgus dešimtmečius “trumpino“ žmones, nesitaikstančius su komunistine sistema, iki reikiamo, t. y. “jų“, lygio. Norėčiau paanalizuoti moralinį-psichologinį ir psichiatrinį terorą (…) Jei prieš dešimtmetį būtų buvęs priimtas psichiatrinių represijų aukų Reabilitacijos įstatymas, šiandien mums netektų kalbėti apie tai kaip apie nacionalinę problemą.“ 34 1986 m. Kaune kaimyniniame name vežti “trumpinti“ stomatologinio kabineto med. seserį J.B. už išsakytas privačios stomatologinės praktikos, nelegalios bet realios, idėjas sulėkė net kelios greitosios, o po kelių dienų Kauno Psichiatrijos ligoninėje “ypatingai pavojingą psichikos ligonę“, ir šiandien tebedirbančią savo darbą, “konsultavo“ tarprespublikinė specialistų brigada35, kurioje drauge su kolegomis iš Minsko med.seserį tyrė ir diagnozavo aukščiausio lygio Lietuvos specialistai: (dabar) prof.A.Dembinskas, neseniai LTV (10) abejonę Lietuvos psichiatrijos sovietiniais nekroefektais išsakęs NVPL vyr.gydytojas Mačiulis. Pripažinus Lietuvoje vykusį piktnaudžiavimą (Sveikatos apsaugos ministerija viename raštų tvirtino, jog piktnaudžiavimo nebuvę36 nors “nuimtų nuo įskaitos“ buvo … 2 milijonai!), būtina profesiniame lygmenyje aiškintis koliziją tarp teorinių ir etinių plataus masto piktnaudžiavimo prielaidų Lietuvoje, ir Pasaulio Psichiatrų Asociacijos standartų, kurie remiasi moderniomis mokslo žiniomis bei (Deklaracijose išreikštais) etiniais principais, nepaneigtais tačiau draustais sovietmečiu, o šiandien Lietuvoje … nežinomais37, (9). Profesinę diskusiją sunkina Lietuvos valdininkų “skonis“ bei politinės valios trūkumas sprendžiant politinę-medicininę problemą. Grįžkime prie sovietinės psichiatrijos mokslinio lygmens:
“Iš tiesų nėra jokio dėmesio verto ryšio tarp normaliai atrodančios būsenos ir psichozės, nei fenomenologijoje, nei praktikoje, tačiau Moroz bando tokį ryšį atrasti“ 38– lakoniškai sovietinės psichiatrijos ‘mokslą‘ apibūdina prof.H.Merskey.
“Vakarų žurnalai, gavęs šiuos straipsnius anglų kalba, grąžintų autoriui radikaliam peržiūrėjimui: straipsnių originalai difuziniai ir griozdiški, sunkiai suprantami net baigusiems medicinos mokslus rusų kalba. Straipsnių redakcija neįprasta: MINIMALŪS faktiniai duomenys, pateikiami kaip patikimi faktai, ir jie išmėtyti per visą tekstą, psichikos sutrikimų duomenys kartojami ir juos sunku sekti, NĖRA aprašyti diagnozei būdingi kriterijai: juos reikia numanyti iš ilgų aprašymų; NĖRA patikimumo tyrimų, kuo skiriasi nuo kitų autorių tyrimų duomenų, neatsižvelgiama į replikavimo galimybę, vien pateikiami autorių požiūriai, jų pastebėjimai, ir manoma kad to pakanka“ – mokslinius neatitinkančius mokslinių kriterijų straipsnius pagrindiniame Sovietų Sąjungos Neuropatologų ir Psichiatrų Draugijos Korsakovo v. žurnale apibūdina Vakarų psichiatrai. Juose vardan “mokslinio“ solidumo “Vakarų moksliniai darbai cituojami netiksliai išvertus arba tendencingai.39 Vakarai, be abejo, negali įtakoti kitos šalies psichiatriją, tačiau Sovietai neturi teisės iškreipti Vakarų psichiatrijos sąvokų ir tikslų, “savo “atradimus“ pateikdami kaip tam tikrus diagnostinius pasiekimus ir neatžymėdami apie KONFLIKTĄ su Vakarų psichiatrija40, todėl skaitantiems specialybės literatūrą vien rusų kalba gali susidaryti neteisingas įspūdis.ten pat
“Mums, Vakarų psichiatrams, būtų nepatogu rašyti psichozės (schizofrenijos, manijos) diagnozę žmogui, pas kurį nestebima akivaizdžių psichozės simptomų kaip haliucinacijos, kliedesiai ar fuga idearum“41 – lakoniškai ETINIŲ standartų, psichiatrijoje persipinančių su diagnozavimu ir gydymu, nesilaikymą apibūdina autorius. ‘Nepatogiai‘ pasijusti verstų psichiatro etiniai principai, kultūrinis pagrindas, tolerancija, pagarba žmogui, kurie, deja, DRAUDŽIAMI geležinio Felikso Lietuvos psichiatrijoje. 42
“Nuo pat žmonijos kultūros aušros ETIKA sudarė pagrindinę gydymo meno dalį. Psichiatras yra gydytojas ir visuomenės narys, tad privalo gerbti visiems gydytojams skirtus medicinos etikos principus bei jų specifines implikacijas psichiatrijoje, jausti atsakomybę už kiekvieną žmogų. Psichiatro kaip ir kiekvieno žmogaus etinį mąstymą ir elgesį lemia sąžinė ir jo individualūs sprendimai, tačiau jis privalo laikytis minimalių profesijai būtinų etinių standartų, kurių reikalavimus apibūdina Pasaulio Psichiatrų Asociacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintos profesinės ETIKOS REKOMENDACIJOS, atsižvelgiančios į didžiulius kultūrinius, teisinius, ekonominius bei socialinius skirtumus įvairiose pasaulio šalyse, ir kurių psichiatras privalo visada ir bet kuriuo atveju laikytis
Psichiatrijos tikslas yra gydyti psichikos ligas ir ugdyti psichinę sveikatą, panaudojant geriausias turimas mokslines žinias bei etinius principus, gerbiant gydomo asmens žmogiškąjį orumą ir siekiant tarpusavio supratimu bei bendra atsakomybe pagrįsto terapinio kontakto, kurį kuria pasitikėjimas ir nuoširdumas. Pacientas informuojamas apie savo būseną bei visas terapines procedūras ir jų alternatyvas, apie jų pasekmes. Joks gydymas ar procedūros neskiriamos prieš paciento valią bei neatsižvelgiant į ją, išskyrus nedaugelį tiksliai apibrėžtų atvejų, ir prievarta turi būti išsyk nutraukta išnykus šiai sąlygai, o pacientas būtinai informuojamas apie sulaikymo apeliacijos tvarką (1-8 Deklaracijos punktai). Atskirais punktais pabrėžiama kaip psichiatras privalo elgtis LPA Pareiškime cituojamu atveju – kai vyko piktnaudžiavimai psichiatrija dėl diagnostikos ir gydymo proceso, kuris atitiko tuometinį normos ir patologijos supratimą sovietinėje psichiatrijoje“: 9. Psichiatras niekada neturi naudoti savo profesijos galimybių pažeisti asmens ar asmenų grupės orumą ir žmogaus teises, ir jokiu atveju neturi jas naudoti NESANT psichinės ligos. Jei trečioji šalis ar pacientas reikalauja veiksmų, nesuderinamų su mokslo žiniomis ar etiniais principais psichiatras privalo atsisakyti bendradarbiauti. 12. Psichiatras privalo nutraukti bet kurias gydymo, mokymo ar tyrimo programas, jei jos prieštarauja Deklaracijos principams“43. (Havajų Deklaracija)
Šią sąlygą papildo Madrido Deklaracijos ypatingųjų situacijų skyrius: 2. KANKINIMAS. “Psichiatrai neturi dalyvauti jokiame psichiniame ar fiziniame kankinime, net jei valdžia bando priversti juos šiuose veiksmuose dalyvauti“.44
Baudžiamoji psichiatrija ir etikos kodeksas nesuderinami. LPA valdybos nuomonė dėl atsakomybės vengimo(13,14) prieštarauja europinei psichiatrijos sampratai, Hipokrato priesaikai, nes neturi ryšio su gydytojo pareiga žmogui. Europos psichiatrija nepatyrė kolaboravimo dėka susikūrusios piktnaudžiavimų sistemos, tad laikomasi visuotinai pripažįstamo erare humanum est, ir saugikliai: 1) nepriklausomi, kai situaciją vertina iš tiesų nepriklausomi asmenys, bei 2) procedūriniai, įprasti kiekvienoje stacionarioje įstaigoje kaip Deklaracijoje minima apeliacija, yra BŪTINI apsaugoti nuo pražūtingų apsirikimų (ambulatorinėje praktikoje stigmatizaciją ekskliuduoja TLK-10 diagnostiniai kriterijai), “neklysta“ vien sovietiniai psichiatrai. Europos psichiatrai, kaip įprasta medicinoje, vertina profesijos prestižą, o ne galią, suteiktą okupacinės valdžios, ir sunkiai, jei apskritai, gali įsivaizduoti gydytoją, skelbiantį save neatsakingu už savo diagnozavimą ir gydymą: sovietinėje ar nesovietinėje visuomenėje: už “diagnostikos ir gydymo proceso“ kūrimą atsako gydytojai. Blogai kai sistema nugali gydytojus, tačiau dar negražiau sistemai sugriuvus vengti atsakomybės, išliekant išnykusios valstybės tarnautojais, kurie šiandien iš pykčio ir baimės jog sugriuvo jų galią maitinusi imperija kuria sistemą, tiesiogine prasme kankinančią ir naikinančią gydymo, už kurį bijo prisiimti atsakomybę, aukas – vietoje Europoje būtinų saugiklių prieš piktnaudžiavimą, su Socialinių ir darbo reikalų ministerijos palaima45 apskričių administracija (11) vykdo neteisinį: administracinį laisvės atėmimą tautiečiams, uždarant drauge su proto negalią turinčiais nelaimingaisiais ir ‘vangios schizofrenijos‘ aukas(1, 12-14, 20, 26, 28, 37-42)– vykdžiusiųjų (žr. medž.13/G10-92) ir mokinių “atpirkimo ožį“ ypatingan pragaran, kuris yra žiaurus ir profesionaliai korumpuotas – reiktų šiandien perfrazuoti Vakarų požiūrį (7) į ĮSTAIGAS: aukos uždaromos degradacijai “adaptuojant“ prie proto negalios, atimant galimybę pasveikti nuo vykdyto luošinimo! Vangios schizofrenijos “gydymo“ padarinius vertinant psichikos sutrikimu, uždarymas yra nusikaltimas, priešingas gydymo koncepcijai Europoje bei Lietuvos medicinos normos MN 53:1998 gydymo principamS ir taktikai (3.11p.) – siekti pašalinti psichikos sutrikimo priežastį kai ji žinoma, pašalinti ar sušvelninti sutrikimo įtaką paciento gebėjimui gyventi įprastinėmis sąlygomis. Uždaryti nusprendžia ‘troikas‘ primenančios komisijos 46,(54), nes apie jų sudarymą, derinimą su žmogaus teisų organizacijomis, gydymo (uždarymas prieštarauja bet kokiai gydymo koncepcijai!) ir europinės teisės išmanymą Lietuvos visuomenė nebuvo ir nėra informuota, įmantriai (laikant visuomenę kvaila) ir atitrūkus nuo realybės, atsiprašau, bet meluojant 47, 48, kad prievarta netaikoma: matote, ne vien psichiatrai neklystantys, visa sistema “ypatinga pragaro atmaina“ savanoriška, nes …mus taip mokė, vien supuvę Vakarai, į kuriuos jus vedam, žino kažkokius ten piktnaudžiavimus, saugiklius… Vakarai iš tiesų seniai žino sovietinius triukus: Generalinės Asamblėjos Politinių Reikalų Komisijos darbe, ruošiant raportą tarptautiniam komunizmo nusikaltimų pasmerkimui, dalyvauja Vl.Bukovskis. 49.. Vildamasi kad laisva ir informuota Lietuvos visuomenė nesutiks vykdyti akivaizdžiai europinei teisei ir sampratai priešingą nusikaltimą prieš žmogų, pateikiu straipsnio II dalies 2 perskyrime D.D. atvejo aprašymą
Nuorodos ir paaiškinimai:
35. Persitvarkymo Sąjūdžio rėmimo Kauno m. grupės “Savigyna“ nario J.B. 1988-01-15 laiškas V.Tomkui. J.B. 1988-09-26 ‘Atviras laiškas Kauno III Klinikinės ligoninės gydytojams‘. 1989-07-13 Kauno Darbininkų Sąjungos laiškas “Komjaunimo tiesos“ redakcijai “Viešumui psichiatrijoje – TAIP, piktnaudžiavimui ja – NE. Pačios J.B., tebedirbančios med.seserimi, parodymai. Lietuvos TSR Prokuratūros 1984-09-20 raštas J.F.B. ir J.J. B.Nr.7/354, pasirašytas Lietuvos TSR prokuroro L.Sabučio. Kauno m. Lietuvos TSR prokuroro P.Tauro 1984-09-21 raštas J.B. Nr.496-C. 1984-09-25 Lietuvos TSR Prokuratūros raštas Nr. 7/354 J.J. B., pasirašytas Bendrosios priežiūros prokurorės Z.Samsanavičiūtės. Kauno miesto Liaudies kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojos S.Karalaitienės 1984-12-03 raštas B.J. Nr. 122. Lietuvos TSR Prokuratūros 1995-01-10 raštas Nr. 15/2368-89 J.B., pasirašytas valdybos vyr. prokuroro T.Viršico. TSRS Prokuratūros 1985-01-25 raštas piliečiui J.B., pasirašytas vyriausiosios tyrimo valdybos prokuroro vyr.justicijos patarėjo J.V. Tichij.
Į viršų
36. L R Sveikatos apsaugos ministerija, Medicininės pagalbos skyrius, 1992-02-25, Nr. 21-8-1268 / Žmogaus teisių gynimo asociacija, D.Gerulaitienei ‘Dėl piktnaudžiavimo psichiatrija‘ Kaltinimai piktnaudžiavimu psichiatrija Lietuvoje keliami nebe pirmą kartą. (…) Prokuratūros, teismo ir Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, sudaryta piktnaudžiavimams psichiatrija tirti, nusikaltimo atvejų nenustatė Ministro pirmasis pavaduotojas A.Blažys, paruošė O.Grimalauskienė
Į viršų
37. 1.“Vš.Į.Kauno centro poliklinika. 2003-01-24 Tarnybinis pranešimas NR. 09-08-07 Direktoriui (Vyr.gydytojui) G.Aukštakalniui ‘Dėl neetiško gydytojos psichiatrės D.M. Gerulaitienės elgesio‘. G.Aukštakalnio viza ‘Etikos komisijai‘. “Šiandien socialinė darbuotoja R.Maselienė informavo, kad pas ją į kabinetą atėjo buvusi psichikos sveikatos centro pacientė Daiva D., g. 1963m., kuri dėl psichinės ligos yra pripažinta neveiksnia* ir šiuo metu yra globojama gydytojos psichiatrės D.M. Gerulaitienės. D.D. buvo ryškiai sujaudinta, kalbėjo be sustojimo, perpasakojo D.M.Gerulaitienės jai išsakytą nuomonę apie žemą visų psichikos sveikatos centro gydytojų kvalifikaciją (išskyrus, žinoma, D.M. Gerulaitienę). D.D. buvo nusiteikusi agresyviai, grasino užmušti psichikos sveikatos centro vadovę. Trumpam išėjusi iš centro apie 13val. grįžo ir sėdėjo laukiamajame. Kai psichikos sveikatos slaugytoja L.Baronienė mandagiai pasiteiravo ko ji laukianti, D.D. pradėjo šaukti, įpuolė į gydytojos V.Savinovos kabinetą, nerišliai kalbėjo. Gyd. V.Savinova bandė D. D. nuraminti, atsižvelgdama į prastą jos psichikos būklę, siūlė pagalbą, bet toji atsisakė, teigdama kad pasitiki tik D.M. Gerulaitiene. 13.30 atvykus į darbą gyd.psichiatrei D.M.Gerulaitienei, jai būnant kabinete vienai, Psichikos sveikatos centro vadovė V.Matulionienė, dalyvaujant slaugytojoms L.Baronienei ir D.Stanionienei, informavo D.M.Gerulaitienę apie globotinės D.D. prastą psichinę būklę, agresyvius grasinimus ir paprašė pasirūpinti jos priežiūra ir gydymu. Tada psichiatrė D.Gerulaitienė PASIKVIETĖ gatvėje buvusią D.D. pasiaiškinti dėl savo elgesio, (Neatsižvelgiant Į psichikos sveikatos centro vadovės ir slaugytojų perspėjimą, kad savo elgesiu ji vėl išprovokuos savo globotinės agresyvų elgesį). Tai nuolat pasikartojantis reiškinys, kai gydytoja psichiatrė D.M.Gerulaitienė neetiškai elgiasi savo pacientų ir bendradarbių atžvilgiu (2002 m. tarnybiniai pranešimai): -1.prie pacientų kritikuoja kitų specialistų kompetenciją ir gydymo metodus, tuo darydama moralinę žalą ir pacientams, ir bendradarbiams, 2. savo asmeninius santykius sprendžia labai emocingai psichikos sveikatos centro patalpose, tuo trukdydama kitų specialistų darbą, 3.psichiatrė D.M. Gerulaitienė, būdama D.D. globėja, nereaguoja į nuolatinius visų psichikos sveikatos centro specialistų bendrų centro susirinkimų metu pareikštus susirūpinimus bloga D.D. psichikos būkle ir prašymus pasirūpinti D.D. priežiūra bei gydymu, tuo darydama žalą savo globotinei.. D.Gerulaitienė, išsakydama globotinei savo asmeninį nusistatymą prieš kitus centro specialistus, provokuoja jos agresyvumą ir kelia pavojų bendradarbių sveikatai bei gyvybei (deja, nesant ir nebuvus jokio agresijos fakto. Nėra ir pacientų, kurie vien užjausdavo D.D., skundų. –autorė) Psichikos sveikatos centro vadovė V. Matulionienė, parašas.*** V.Matulionienės surašyti reikalavimai PRIEŠTARAUJA Havajų Deklaracijoje (43) išreikštiems etikos principams*** 2) V.Į.Kauno centro poliklinikos Medicinos etikos komisijos 2003m. vasario 4d. posėdžio protokolas, Kaunas. Posėdžio pirmininkas – T.Martišius-gydytojas chirurgas, (…) …Svarstyta: 2003-01-24 Psichikos centro vadovės V.Matulionienės (įreg. Nr. 09-08-07), slaugytojos D.Stanionienės (įreg.Nr.09-08-05), socialinės darbuotojos R.Maselienės (įreg.Nr.09-08-04) tarnybiniai pranešimai bei psichologės L.Vasiliauskaitė tarnybinis pranešimas (be datos), slaugytojų D.Stanionienės bei L.Baronienės tarnybiniai pranešimai, gydytojos V.Kentrienės ir kt. 2002-06-26 tarnybinis pranešimas bei PSC vadovės V.Matulionienės 2002-06-26 tarnybiniai pranešimai. Nutarta: 1.Gydytojos D.M.Gerulaitienės elgesys, dėl kurio parašyti visi tarnybiniai pranešimai, ATITINKA medicinos etikos normas 4. Su nutarimu suinteresuotus asmenis supažindinti raštu. Parašai: 3) Vš.Į.Kauno centro poliklinikos direktorius(vyr.gydytojas) įsakymas Nr.85k dėl atleidimo iš darbo(50)-PRIEŠTARAUJA Medicininės etikos komisijos sprendimui bei Havajų Deklaracijoje išreikštiems etikos principams.
Į viršų
38. In fact there is no worthwile link in phenomenology (nor in our experience) for the unity between normal-seeming conditions and psychoses which Moroz appeers to be trying to establish“. British Journal of Psychiatry, 1986, 148. Political Hazards in the diagnosis of ‘Sluggish Schizophrenia‘. Harold Merskey and Bronislava Shafran, p 252
Į viršų
39. If the articles we are considering had been submitted in English to the Western journal, most of them would probably have been returned for radical revision. As noted above, the original writig is diffuse and cumbersome; we have attempted to make some of it more readable in translation. At times the writing is also disturbingly incomprehensible, even to readers who grew up speaking Russian and received a Russian medical education. Furthermore, the articles are often not arranged in a conventional pattern. The hard factual data provided may consist of only a minimal demographic account of the patients, scattered throughout the text. The account of the disorders themselves is often repetitious and hard to follow. Reliability studies are absent. NO CRITERIA FOR DIAGNOSIS ARE SPECIFIED: THESE HAVE TO BE INFERRED FROM LENGTHILY DESCRIPTIONS. The need for replication by other observers is never considered; instead we have the author‘s views and their observations as to where they differ from the findings of others, and this is assumed that this is enough. Their experience is taken to be veridical.“ ”We thus have the imperession that the British literature, and other literature as well, is being cited in a rather tangential fashion, and unjustifiably, to support Moroz’s own views. More importantly, Moroz cites Hamel&Vernet (1921) as saying that the delusions of the second variant “… had several characteristic features – not much of the systematisation and changing story line”. Those authors, writing about patients with chronic hypomania combined with a chronic delusional state, actually say “… le delire n’a rien perdu ni de systamatisation ni de sa vigeur”: we take this to mean that the delusional state loses neither its systematic features nor its strength in such cases. It seems that Moroz is not quoting the source accurately”(…) “It appears that illness wich we would believe to be true manic or schizo-affective are being confounded with whatever Moroz regards as “insidiously developing schizophrenia accompanied by the manifestations of chronic hypomania “ (ten pat, p 249-254)
Į viršų
40. “Soviet psychiatrists are aware of some of the discrepancies between their system and others. Reich emphasises that the International Pilot Study of Schizophrenia (WHO, 1973) demonstrated at Snezhnevsky’s own centre that differences from other centres rested upon the frequent diagnosis in Moscow of ‘sluggish schizophrenia’ when the recommended (‘computer’) diagnosis was manic illness, depressive psychosis or, most often, depressive neurosis. It is thus a matter for concern that some of the authors cited couch their findings in terms of standard Western diagnostic systems without noting that important differences in approach. To be charitable, one might suppose that they intended to reconcile the divergences. However the Soviet system is often presented as in their articles as a way of understanding diagnostic problems which is compatible with the approaches found in Western literature. There is no hint of pre-existing CONFLICT, and the Soviet reader might easily by misled in consequence” (ten pat )
Į viršų
41. “In the absence of overt psychotic symptoms (e.g. hallucinations, gross thought disorders or calssical hypomanic elation plus fligt of ideas, etc.) we do not feel comfortable in making a diagnosis of schizophrenia or hypomania solely on the basis of these more subtle and arguable clinical phenomena. The latter can rarely if ever, be held to justify compulsory committal.“ (ten pat)
Į viršų
42. 1) Kauno m. savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento SVEIKATOS SKYRIUS. 2004-08-17, Nr. 47-2-452(1.9)-6 D.M.Gerulaitienei Dėl pareiškimo. Pranešame, kad Kauno m. savivaldybės administracija išnagrinėjo Jūsų keliamus klausimus ir pretenzijas dėl Daivos D. globos ir gydymo. Taip pat atlikome patikrinimą pagal Kauno m. apylinkės prokuratūros pavedimą. Teigti, kad stacionarizuojant ir gydant Daivą D. ligoninėje buvo pažeistos LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 7 str. ar 27 str. nuostatos, nerasta pagrindo. Tuo pačiu pakartotinai paaiškiname, kad Jūs NETURITE jokios teisės, nežiūrint gydytojo profesijos, kištis ar kitaip dalyvauti Daivos D. gydymo (?) procese. Jūsų veiksmai, mūsų nuomone, peržengia teisėtumo ribas ir gali būti pagrindas kelti šį klausimą teisėsaugos institucijose. Skyriaus vedėjo pavaduotojas A.Kažemėkaitis. 2) D.D. (neatsakytas) Prašymas Kauno Psichiatrijos ligoninės direktorei gerb.Z.Liubertienei. Reg. Nr. V7-991, 2004-07-19 “Didelis Jums ačiū, kad pakeitėte man gydymą ir patekau į nesuvaržyto režimo palatą, išsyk pakeitus vaistus pasijutau geriau, tik man labai liūdna, kad buvau įtėvio prievarta ir apgaule atvežta į ligoninę. V.Survila jau apie savaitę laiko gąsdino, kad neteksiu buto, kuriame gyvenu, kad tą butą paskyręs kitiems, o jei eisiu kam skųstis ar skambinsiu daktarei Gerulaitienei, kuri mane globojo, tai nusipirks šautuvą ir nušaus ją namo laiptinėje. (…) Kai uždarė, gydytoja su manimi nekalbėjo, nieko neklausė, kalbėjo tik su įtėviu, kaip ir ankstesniais kartais, kai būdavau jo talpinama į psichiatrinę ligoninę. Man pradėjo leisti stiprius vaistus, po kelių dienų pasidarė labai negera. Todėl man labai skaudu, daktarė Gerulaitienė atpratino mane kartoti tą patį kaip buvau įpratusi ligoninėje, turėjau rašyti ir kartoti po 20 kartų, kol vėl pradėjau normaliai kalbėti, be to daktarė ilgai aiškino apie įstatymus, kad dabar manęs sveikos net norint nebeuždarys, kad joks gydytojas įtėvio prašomas nerizikuos diplomu, bet mane uždarė lygiai taip pat kaip ir anksčiau, nes V.Survila taip norėjo. Jis mane gąsdindavo dažnai ligonine, jei tik ką padarau ne tai, todėl visą laiką pykdavomės, aš pradedu šaukti pati to nejausdama, nes jis manęs nelaiko žmogumi, mes esame labai skirtingi, uždarinėjimai į psichiatrinę ligoninę mano gyvenimą padarė pragaru, ir man labai sunku matyti įtėvio veidmainystę, sunku kad negaliu atleisti, o jis vis gąsdindavo nenorėdamas suprasti kaip man skaudu, draudė bendrauti su man artimais žmonėmis, o dabar vėl prievarta uždarė, apgavęs mane. Labai atsiprašau, kad pradėjau šaukti vakar, kai įtėvis atėjo mane aplankyti, bet man labai skaudu matyti veidmainystę, manau netekę laisvės daug kas elgtųsi panašiai, todėl Prašau Gerb.Direktorę neįleisti pas mane lankyti mane prievarta ir apgaule atvežusį įtėvį bent kol praeis širdies skausmas. Prašau neišrašyti mane iš ligoninės jo priežiūrai, nes aš jo bijau ir juo nepasitikiu, prašau padėti atsisakyti globėjo, kuris mane visaip gąsdina. Jus gerbianti ir dėkinga Daiva.D. 3) Lietuvos Respublikos Psichikos Sveikatos Priežiūros ĮSTATYMAS, 7 STR: Hospitalizuoti pacientai TURI TEISĘ: bendrauti su kitais asmenimis…, reguliariai susitikti su lankytojais, atstovu be pašalinių asmenų, .. Šios pacientų teisės gali būti ribojamos TIK Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 24 STR. Jei pacientas kreipėsi dėl hospitalizavimo, jis gali būti hospitalizuotas, jei I) bent vienas psichiatras, apžiūrėjęs pacientą, rekomenduoja gydyti jį psichiatrijos įstaigos stacionare; 2) jis buvo informuotas apie jo teises psichiatrijos įstaigoje. 26 str. Pacientai, kurie buvo hospitalizuoti pagal šio įstatymo 24 straipsnio reikalavimus, turi teisę bet kada palikti psichiatrijos įstaigą, jeigu nėra šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų aplinkybių. 27 str. Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuodama prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: I) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. 28 str Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas ne ilgiau kaip 2 paras be teismo leidimo. Jeigu per 2 paras teismas leidimo neduoda, hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. 30 STR. Priverstinai hospitalizuojamas ligonis turi pasirašyti, jog yra psichiatrijos įstaigos administracijos informuotas apie priverstinį hospitalizavimą bei teises psichiatrijos įstaigoje. 31str. Asmens hospitalizavimas pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus yra neteisėtas. Asmenys, dėl kurių kaltės asmuo buvo neteisėtai hospitalizuotas, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. 4) Gyd.psichiatrė Dalia Marija Gerulaitienė, licenzijos Nr. 4583, Kauno Psichiatrinės ligoninės Direktorei Z.Liubertienei, 2004-07-06 “Prašau gerb. Direktorę nutraukti Jūsų ligoninės III moterų skyriuje 2004m. birželio 30d. įtėvio V.Survilos, paskirto globėju D.D. nepranešus ir net nežinant, nurodymu jo atvežtos ir uždarytos D.D. izoliaciją, taikant jai prieš jos valią intensyvų medikamentinį gydymą, nors formaliai D.D. stacionarizuota savanoriškai, t.y. pažeidžiant 7-ą, 13-tą ir 27-tą LR PSPĮ straipsnius, LR Konstitucijos laiduojamos teisės (…) Pokalbiai su Daivute telefonu: 2004m. birželio 27d Daivutė galvoja jog ruošiamasi atimti iš jos butą ir išvežti į invalidų pensionatą: “Kam aš trukdysiu, ir taip per mane nukentėjai. Būsiu namie ir žiūrėsiu kas mano butą užims. Man labai skaudu, sunku kalbėti, skauda širdį, silpna, noriu miego. Neuždarys manęs, juk aš dabar “nieko“. Birželio 29d., 23val.: “Nieko nebenoriu, nenoriu, kad per mane kentėtų kiti žmonės, Survila visiems, kurie man padeda, keršija, jis turi daug draugų, pažįstamų, jie jo kišenėje sėdi. Mane vis vien sutvarkys, matyt toks mano likimas. Geriau supūsiu durnyne, bet pas jį gyventi neisiu.“ Liepos 1d. ryte: K., atvykusį pas Daivutę, direktorės pavaduotoja slaugai Gruodytė lydėjo iki III sk., kurio personalas neįleido, motyvuodamas gydančios psichiatrės ir įtėvio Survilos draudimu kam nors D.D. lankyti. Liepos 2d. (ryte, į klausimą kaip atsidūrė ligoninėje, ar buvo kas negerai su sveikata) “Nenorėjau. Ne, man nieko nebuvo. Truktelėjo duris ir išlaužė“. Gailus verksmas ir varymas nuo telefono. Liepos 3d. (ryte): Gailus verksmas ir ne visai aiški kalba apie Motiną Sarą: Daivutei tai reiškia, kad jai taip sunku jog maldauja pagalbos ad aeternum: ją pagimdžiusią įsivaizduojamą Motiną. Per telefoną girdėti, kaip personalas varo verkiančią Daivutę nuo telefono, nes ji nevykėlė. Šiek tiek nuraminus išgirstu, kad jai reikia kojinių, tualeto reikmenų. Liepos 3d., atvykus dviese pas Daivutę, apeliuojant į budinčios seselės sąžinę, kuri su baime pažeisti kategorišką Survilos bei dar “iš aukščiau“ draudimą lankyti, 17 val. sutiko įleisti vieną asmenį į skyrių: parodyti, kad Daivutė miega (“miegojo“ 27 kartus, prašant pakviesti prie telefono lankymo valandomis). Įleista 1,5 metro atstumu iki pravertų vienutės durų, mačiau lovoje gulinčią užsimerkusią Daivutę ir negarsiai šūktelėjau vardu: “Daivute!”, dėl ko jėga (stumiant) buvau pašalinta iš skyriaus. Būtinus daiktus (kojines, tualeto reikmenis), kurių įtėvis, prievarta išvežęs, jai neatneša tačiau reikalauja neleisti lankyti, seselė paėmė. Liepos 4 d.: “Aš iš čia niekad nebeišeisiu!..“ (ir graudus verksmas). Nuraminus prašo atnešti popieriaus rašyti. Liepos 5d.: “Nueikit už mane į Katedrą pasimelsti už mane Marijai, man labai labai negera“-kalba sunki, net pokalbio metu akivaizdus šalutinis vaistų veikimas. 5. (Neatsakytas) Gyd.psichiatrė D.Gerulaitienė, 2004m. liepos 28d., reg. Nr.700-1-99 Kauno m. savivaldybės Socialinių reikalų departamento dir.G.Jankui ““Dėl D.D. neteisėto patalpinimo į psichiatrinę ligoninę š.m. birželio 30d.“ Kreipiausi pas Jus įteikdama Kauno apylinkės prokuratūrai š.m. liepos 8d. įteiktą pranešimą, kuriame surašyti įvykiai ir įstatymų pažeidimai. D.D. lig šiol laikoma uždaryta, žalojama vaistais. 2002-09-26 Lietuvos Generalinė prokuratūra priėmė nutartį medžiagoje 13/G 10-92, kurioje pripažįstama, kad psichiatrai ekspertai vykdė nusikaltimą: neteisėtą atidavimą į psichiatrijos ligoninę. Ši tendencija akivaizdi ir dabar, įtėviui talpinant D.D.į Kauno Psichiatrijos ligoninę. Prašau nedelsiant paleisti D.D. ir nebeluošinti vaistais, kurie šiuo atveju akivaizdžiai skiriami padaryti ją ligone: apie 10 žmonių lanko ir stebi D.D., pas ją nėra jokių psichozės simptomų.! Prašau nepažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų: Jūsų akivaizdoje Kauno miesto Sveikatos skyriaus vedėjas Kažemėkaitis pokalbio metu atvirai neigia LR įstatymus, laiko kad D.D., gyvas mąstantis žmogus, privalo priklausyti ją sovietmečio metodais uždarinėjusiam įtėviui (22 kartus!), ir ji turi būti paslėpta, atimant visas jos žmogaus teises.“ Pokalbio metu dalyvavo Odetė.L.
Į viršų
43. World Psychiatry Association (WPA) The Declaration of Hawaii, adopted in 1977 at the 6th World Congress of Psychiatry in Honolulu, Hawaii, amended at 7th Congress in Vienna, Italy, in July 1983.
Ever since the dawn of culture, ethics has been an essential part of the healing art. Since the psychiatrist is a member of society as well as practitioner of medicine, he or she must consider the ethical implications specific to psychiatry as well as the ethical demands on all physicians and the societal responsibility of every man and woman. Even though ethical behaviour is based on the individual psychiatrist’s conscience and personal judgment, written guidelines are needed to clarify the profession’s ethical implications.
1. The aim of psychiatry is to treat mental illness and to promote mental health. To the best of his or her ability, consistent with accepted scientific knowledge and ethical principles, the psychiatrist shell serve the best interests of the patient and be also concerned for common good and a just allocation of health care personnel, patients and the public.
2. Every psychiatrist should offer to the patient the best available therapy to his knowledge and if accepted must treat him or her with the solitude and respect due to the dignity of all human beings When the psychiatrist is responsible for treatment given by others, he owes them competent supervision and education.
3. The psychiatrist aspires for a therapeutic relationship that is founded on mutual agreement. At his optimum it requires trust confidentiality, cooperation and mutual responsibility.
4. The psychiatrist should inform the patient of the nature of the condition, therapeutic procedures, including possible alternatives and of the possible outcome.
5. No procedure shall be performed not treatment given against or independent of a patient’s will, unless, because of mental illness, the patient cannot form a judgment.
6. As soon as the condition for compulsory treatment no longer apply, the psychiatrist should release the patient from the compulsory nature of the treatment and if further therapy unnecessary should obtain voluntary consent
7. The psychiatrist must never use professional possibilities to violate the dignity or human rights of any individual and should never let inappropriate personal desires, feelings, prejudices or beliefs interfere with the treatment, must on no accounts utilize their tools of his profession, once absence of psychiatric illness has been established. If a patient or some thirty party demands actions contrary to scientific knowledge .or ethical principles must refuse to cooperate.
8. Whatever the psychiatrist has been told by the patient, or has noted during examination or treatment, must be kept confidential unless the patient relieves the psychiatrist from this obligation
9. Informed consent must, however, be obtained before presenting a patient to a class and, if possible, also when a case history is released for scientific publication
10. The psychiatrist should stop all therapeutic, teaching and research programs that may evolve contrary to the principles of this Declaration
Į viršų
44. Madrid Declaration on ethical standards for psychiatric practice, approved by the general Assembly on August 25, 1996 Guidelines concerning specific situations 2. Torture: Psychiatrists shall not take part in any process of mental or physical torture even when authorities attempt to force their involvement in such acts. 6. Psychiatrists addressing the Media. The media have key role in shaping the perceptions and attitudes (…) In all contacts with the media psychiatrists shall ensure that people with mental disabilities be presented in a manner which preserves they dignity and privacy, and which preserves them from the the stigma and discrimination against them. (…) Psychiatrists shall not make pronouncements to the media about presumed psychopathology on any individuals.
Į viršų
45. 1.Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2004-09-08 Nr(7.4-04)-SI-557 į 2004-08-17 gautą pareiškimą. Be tekste minimų dalykų apie D.D. būseną, rašoma: “Aptarėmė pensionato direktorės elgesį, bendraujant su pensionato gyventojų lankytojais. Direktorei V.Rokienei pareikšta pastaba dėl lankytojų nesupažindinimo su pensionato gyventojų vidaus tvarkos taisyklėmis. Šios taisyklės yra privalomos net tik pensionato gyventojams, bet ir lankytojams (visuomenei?)“ Pensionato steigėja Kauno apskrities administracija tai apskritai laiko norma, jei to pageidauja auką pensionatan uždaręs globėjas(11) 2. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2004-10-28 Nr.(12,9-33)-SD-7870 O Lunaitei, N.Danielienei, D.Gerulaitienei, kopija Lietuvos Respublikos Prezidento Priimamajam Dėl D.D. globos į 2004-09-08 Nr. (ID-3243)-2D-3841: “Atsižvelgdama į tai jog vis aktualesniu tampa globėjų veiklos kontrolės klausimas, ministerija raštu kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją bei Kauno m. savivaldybę su paklausimais apie D.D. globos vykdymo priežiūrą (…). Atsižvelgdama į psichikos negalią turinčių asmenų neveiksnumo nustatymo ir globėjų parinkimo problemas, ministerija organizavo tarpžinybinį pasitarimą … aptartos asmenų, turinčių proto negalią (TAČIAU D.D. niekada neturėjo proto negalios! 12), gydymo, reabilitacijos, socialinės integracijos (kviečiant lankytojams policiją? (11)) ir kitos problemos… nuspręsta jog yra svarbu nustatyti aiškius kriterijus globai. Dėkojame už Jūsų pilietinę iniciatyvą. Ministerijos sekretorė Murauskaitė. 3.Tarpžinybiniam pasitarimui sugebant vien nuspręsti kad svarbu nustatyti aiškius kriterijus, pagal globėjo pageidavimą D.D. sulaikyta pensionate virš metų laiko ir maitinama maisto produktais, kurių realizacija uždrausta (72
Į viršų
46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme p. Daliai Marijai Gerulaitienei, kopijos Sveikatos apsaugos ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 2005-01-18 Nr. (8.21)-7R-386 Dėl prašymo. “Nėra reikalaujama, kad laisvės atėmimą pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 (e) punkte įtvirtintu pagrindu nustatytų teismas. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 (e) punktą laisvė asmeniui gali būti atimta ir kompetentingos administracinės institucijos sprendimu. Bet kuriuo atveju, asmuo, kuriam buvo atimta laisvė, pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 dalį turi teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, o teismas nedelsdamas turi priimti sprendimą ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti“. Pakanka globėjui parašyti raštą neišleisti, ir teisė išgaruoja?
Į viršų
47. 1)Kauno apskrities.viršininko administracija 2005-02-24 Nr.11-G-24-200. D.M. Gerulai tienei į 2005-01-10 gautą Prašymą. “Kėdainių pensionato direktorė V Rokienė savo darbe vadovaujasi norminiais aktais, D.D. teisės nėra pažeidžiamos, jokia prievarta nėra taikoma“ Virš. pav. K.Pesenka. 2) LR pilietės D.D. 2005-06-04 bei 2005-06-27 PRAŠYMAI {2005m. gegužės paskutinėmis dienomis paskelbus žmogaus teisių įgyvendinimo pensionatuose bei apskritai Lietuvos psichiatrijos įstaigose 2004m. lapkričio mėn. – 2005m. kovo mėn. atlikto monitoringo rezultatus, bei dar dėl kai kurių įvykių, prasidėjo atšilimas: Kėdainių neįgaliųjų pensionato vartai atsidarė – ne, ne išleisti pro juos 10 mėnesių kalintą D.D. nors kelioms dienoms pereiti gimto miesto gatvėmis! Tik vartų sargo namelyje susitikti su D.D.! Tad atsirado galimybė įteikti Prašymą ir pensionato steigėjui Kauno apskrities viršininko administracijai, drauge ir pensionato direktorei – esant aklinai uždarytiems vartams bet koks Prašymas, pavyzdžiui supažindinti su uždaromo paciento teisėmis (Rec(2004)10 6str.), būtų traktuojamas kaip įprastas ir suprantamas dalykas: to savotiško totalitarinių režimų darinio – vangios schizofrenijos – paūmėjimu, o dėl jo žmogus gali būti perkeltas pavyzdžiui Rokiškio spec.režimo psichiatrijos įstaigon, kur kaip rašo spauda, iš bet kurio padaro “daržovę“} Gerb. Direktorei Virginijai Rokienei bei į pensionatą talpinusiam pensionato steigėjai Kauno apskrities viršininko tarnybai,-įreg. 2005-06-09, reg. Nr. 2D-558, bei 2005-06-29, reg.Nr.2S-558/2: “ Prašau Gerb. Direktorę nurodyti man taikomo griežto režimo nuo mano patalpinimo pensionate dienos 2004-08-02, neleidžiant net parvykti į namus išsiaiškinti paveldėjimu pagal įstatymą (Paveld.bylos Nr.17-56/2002) priklausančio turto, tame tarpe ir mano buto likimą, PRIEŽASTĮ, nors esu sąmoninga, (tai atžymi ir Socialinių įstaigų Priežiūros ir Audito Depart. prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komisija savo Nr. (7.4-04)-SI-55)/2004 rašte. Esu neteista, neturinti ir jokių žalingų įpročių. Įtėvis ir dabartinis mano globėjas V.Survila, teismo man paskirtas 2004m. man nežinant ir nedalyvaujant, nors jo iniciatyva iki 2001m. buvau patalpinta į psichiatrines ligonines 22 kartus ir jis pastoviai pažeidinėja mano teises, grasindamas man ir paleistai iš ligoninės kiekvienu atveju vėl uždaryti, kas man sukelia didžiulę baimę ir neleidžia prisitaikyti gyvenime. Kėdainių pensionate jam paskambinus ir paprašius “pasiimti“ nors kelioms dienoms atostogų į namus, nes gimto miesto nemačiau jau 8 mėnesiai (tai buvo 2005m. kovo mėn.), buvau med.sesers nuvesta į karcerį-izoliatorių ir jos nurodymu sargo pririšta prie lovos už tai, kad “negerai atsiliepiu apie pensionatą“.(…) Savo prašymą išdėsčiau remdamasi Reikalavimų stacionarioms socialinės globos įstaigoms 19,20,23.1 punktais, Lietuvos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu bei Psichikos negalią turinčių bei tokiais laikomų pacientų teisių Principais (Nesulaukusi pagalbos iš sveikatos apsaugos ministerijos, slapta ir, tiesą sakant, drebėdama: juk ir už Principų, kuriais vėlgi tiesą sakant, PRIVALO tokias įstaigas aprūpinti sveikatos ministerija, laikymą aklinai uždarytam žmogui ten gali būti diagnozuotas to paties totalitarinių režimų darinio – vangios schizofrenijos paūmėjimas, – perdaviau juos D.D. dar 2004m. lapkričio mėnesį…) 3. Kauno apskrities viršininko administracija, 2005-07-19 Nr.11-2D-558-700 Daivai D. į 2005-06-09 Prašymą: “Pranešame, kad Kėdainių pensionate esate apgyvendinta pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-07-29 siuntimą Nr. 483. Kauno m. apylinkės teismas 2000m. rugsėjo 15 d. globėjo funkcijas pavedė Jūsų įtėviui Vytautui Pranciškui Survilai, kuris vykdo šias pareigas ligi šiol. Kaip informavo Kėdainių pensionato Socialinės ir medicininės reabilitacijos vedėja Laimutė Lukoševičienė, V.P. Survila savo globėjo pareigas atlieka gerai. Kadangi Jūsų globėjas yra nustatytas teismo sprendimu, Kauno apskrities viršininko administracija negali jo keisti. Kėdainių pensionatas vadovaujasi norminiais aktais, todėl Jūsų teisės nėra pažeidžiamos. Pasirašo Viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. 4.Council of Europe Secretariat General. Directorate General III – Social Cohesion. Department of Health and of the Partial Agreement in the Social and Public Health Field. VB/GT/dg-dass/L 169, Strasbourg, 6 July 2005. Subject: HUMAN RIGHTS AND DIGNITY OF PERSONS WITH MENTAL ILLNESS Thank you for your letter which confirms the commitment that the Council of Europe has shown in raising ethical and legal issues in the area of health must continue, in particular in regard to the situation of people being hospitalised in mental hospitals or other facilities with or without their consent in member states. In the recent Recommendation Rec(2004)10 of the Council of Europe Committee of Ministers to member states it is explicitly stated in Article 6 that persons treated or placed in relation to mental disorders should be individually informed of their rights as patients and have access to a competent body, independent of the mental health service, that can, if necessary, assist them in the understanding and exercising such rights. Furthermore, it is stated in its Article 8 that persons with mental disorders have the right to be cared for in the least restrictive environment available and with the least restrictive to intrusive treatment available. Our organization will continue to support all efforts for strengthening legislation in the field of human rights, democracy and social cohesion in all member states, which hopefully in its turn should have a positive effect on the situation and the well-being of people in contact with the mental health system. Vera Bolth, Head of Department. 5. Itin keista, kad Europos Komisija visai nekreipia dėmesio į teismo nustatytą neveiksnumą ir net į to paties teismo paskirtą globėją: pacientų teisių apsaugos Principai neleidžia dikriminuoti asmenų pagal jų teisinį statusą! Niekas neturi teisės savintis asmens socialines ir pilietines teises, tuo labiau ‘vangios schizofrenijos’ pagalba! Nors ir teismo skirto globėjo reikalavimas izoliuoti, kaip ir įstaigų ivykdoma žmogaus izoliacija jo nurodymu yra piktnaudžiavimu (asmens, su kuriuo yra konfliktas, skyrimas globėju yra sadizmas)
Į viršų
48. 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų Seikatos skyrius. 2004-11-15 Nr. 47-2-398(1.9)-L. O.Lunaitei, N.Danielienei Dėl paklausimo. “Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Apie globėjo sprendimą apgyvendinti globotinį pensionate, jei nepažeisti teisės aktai, galima diskutuoti tik su pačiu globėju. Nesutinkame su Jūsų naudojamu žodžiu „prievarta“. Jokia prievarta šiuo atveju nėra taikoma. Apgyvendinimas pensionate yra poįstatyminiais aktais pakankamai tiksliai reglamentuota procedūra, o ją atlikti teismo sprendimas nenumatytas“. Sveikatos skyriaus vedėja D.Kaunienė, ruošė A.Kažemėkaitis. 2) Gerb. Kaunienė, Kažemekaitis, Kazakevičius žmogaus rišimą prie lovos psichiatrinės įstaigos izoliatoriuje vien už telefonu išsakytą prašymą leisti kelias dienas išeiti į laisvę nesutinka vadinti prievarta. Nesutinka vykdyti ir Europos Ministrų Tarybos rekomendaciją No.REC(2004)10 šalims-narėms dėl asmenų su psichikos sutrikimais teisių ir žmogiškojo orumo apsaugos, patvirtintą 2004 rugsėjo 22 896-ojoje Deputatų sesijoje: rekomendacijos 6str. reikalauja, vengiant piktnaudžiavimo, gydymui patalpintą asmenį supažindinti su jo teisėmis, taip pat ir apeliacijos teise.
Į viršų
49. INTERNATIONAL CONDAMNATION OF THE CRIMES OF COMMUNISM [10/12/04 15:00:000] Interview with Stephane Courtois: “The Political Affairs Committee of the Parlamentary Assembly oganised in Paris on 14 December paralmentary hearing for the preparation of a report on “the need for international condamnation of the CRIMES of communism“. According to the reporteur, Manuala Aguiar (Portugal, EPP/CD), it is time to take stock of the numerous crimes of totalitarian communism of the past and condemn them solemnly. Participants included Stephane Courtois, author of “The black book of communism: crimes, terror and repression“, Vladimir Bukovsky, former Soviet dissident and Toomas Hiio, of the Estonian Foudation for the Investigation of the Crimes Against Humanity.
Į viršų
