ES pinigais kamšomos sveikatos sistemos spragos

Struktūrinių fondų lėšomis bus gerinama paslaugų kokybė ir prieinamumas kaimo vietovių gyventojams

Sveikatos priežiūros įstaigos dalijasi ES struktūrinių fondų paramą. Iš viso sveikatos sektoriui 2004 – 2006 metams numatyta skirti 148,5 mln. litų. Pasirašyta sutarčių 90 mln. litų sumai, likusiems 57,5 mln. litų paraiškos bus teikiamos artimiausiu metu. Projektai įgyvendinami dviejose srityse – kardiologinės sveikatos priežiūros paslaugų stiprinimo ir plėtros bei bendrosios praktikos infrastruktūros plėtros ir modernizavimo.

Reformos kaime ir rajonuose

Vienas iš ES prioritetų sveikatos apsaugos srityje – ji turi būti prieinama, kokybiška ir teikiama laiku visiems šalies gyventojams. Lietuvoje atokesnėse kaimo vietovėse, rajonuose, kurie susiduria su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, sveikatos priežiūros įstaigų tinklas išplėtotas dar nepakankamai, trūksta įrangos, specialistų, teikiamos nekokybiškos paslaugos.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės Romaldos Baranauskienės, ES pinigai padės spręsti šias problemas.

Padedant ES, stiprinama kardiologinė pagalba. Šios srities paslaugos bus efektyvinamos bei plėtojamos modernizuojant sveikatos priežiūros įstaigas. Ši priemonė skirta mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimui bei kardiologinės pagalbos gerinimui.

Į paramą galėjo pretenduoti Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionas, ypatingą dėmesį skiriant kaimiškų ir atokių vietovių gyventojų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui. Būtent šis regionas išsiskiria prastais sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliais, socialinėmis bei ekonominėmis problemomis.

Šiai veiklos sričiai buvo numatyta skirti 74 mln. litų. Sulaukta tik vienos paraiškos, tačiau, kaip paaiškino ministerijos sekretorė, nors pasirašyta tik viena sutartis, projekte dalyvauja net 39 partneriai, atstovaujantys įvairiems regiono rajonams, visų lygių bei tipų sveikatos priežiūros įstaigoms. Jiems skirta 67,9 mln. litų. Likę nepanaudoti 6 mln. litų neprapuls – atiteks gydymo įstaigoms kitame sutarčių pasirašymo etape.

Šiuo metu jau vyksta konkursai aparatūrai įsigyti. Taip pat pradėtos renovuoti rajonų sveikatos priežiūros įstaigos – tvarkomi konsultaciniai kabinetai, kitos patalpos, kuriose bus teikiamos kardiologinės pagalbos paslaugos.

Stiprins pirminę grandį

Kita remiama sritis – bendrosios praktikos paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas.

“Siekiame sutvarkyti bendrosios praktikos gydytojų grandį, maksimaliai priartindami ją prie gyventojų, gerindami paslaugų kokybę. Ypatingą dėmesį skiriame atokioms vietovėms, kaimams. Naudojant ES lėšas bus renovuojami bendrosios praktikos gydytojų kabinetai, kuriami ten, kur jų iki šiol nebuvo, jie bus aprūpinami reikiama aparatūra”, – sako R.Baranauskienė.

Pernai parama šioje srityje buvo skirta Pietų ir Vakarų Lietuvos rajonams – Marijampolės, Tauragės bei Klaipėdos apskritims, nes jos iki šiol sulaukė mažiausiai paramos pirminei grandžiai.

Joms buvo numatyta skirti 74 mln. litų. Sulaukta 66 paraiškų, tačiau patvirtinti tik 47 projektai 22,7 mln. litų sumai.

“Šiuo metu jau pasirašyta 18 sutarčių 9,55 mln. litų sumai. Deja, ne visi pateikti projektai buvo kokybiški, todėl kai kuriems paramos skirti negalėjome. Tačiau juos patobulinusios įstaigos galės teikti pakartotinai, nes artimiausiu metu planuojame pasirašyti sutartis dar 57,5 mln. litų”, – aiškina ministerijos sekretorė.

Taip pat išsiplės galimų paramos gavėjų geografija – į paramą galės pretenduoti ir kitų regionų bendrosios praktikos gydytojai ar įstaigos. Pasak sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, įtrauktos Šiaulių, Panevėžio ir Telšių apskritys, kuriose bendrosios praktikos gydytojo grandis dar nepakankamai išplėtota. Ministras akcentuoja, kad projektus gali teikti ir privačiai dirbantys bendrosios praktikos gydytojai.

Finansavimas per kitas priemones

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigos nepraleidžia progos gauti ES paramą ir iš kitų Bendrojo programavimo dokumento priemonių, administruojamų kitų ministerijų. Nemažai įstaigų yra pateikusios paraiškas Ūkio ministerijos administruojamai Energijos taupymo programai, pagal kurią skiriama parama pastatų apšiltinimui, įstaigų infrastruktūros sutvarkymui.

Taip pat gydymo įstaigos turi galimybę dalyvauti Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų administruojamose priemonėse darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityje.

Sveikatos priežiūros įstaigos ES parama gali pasinaudoti ir diegdamos informacines technologijas. Pasak R.Baranauskienės, projektai diegiami ir parama gaunama gana sėkmingai.

Ž.Padaigos teigimu, ateityje ES struktūrinių fondų lėšos bus pasitelktos ir visuomenės sveikatos stiprinimui: “Vienas iš prioritetų, kuris galėtų būti paremtas – psichikos sveikata. ES pinigai galėtų būti naudojami psichikos sveikatos paslaugų bendruomenėse plėtrai. Kita sritis – traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencija, investicijas nukreipiant į infrastruktūros stiprinimą”.

Iš ES lėšų sveikatos priežiūros sistema gali gauti ir per ES Visuomenės sveikatos programą. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva šiais metais buvo parengtas projektas, skirtas vaikų psichikos sveikatos priežiūros plėtrai. Projektui tikimasi gauti 1 mln. eurų paramą. Į Visuomenės sveikatos programą gali pretenduoti ir atskiros gydymo įstaigos, tačiau dėl griežtų reikalavimų labai sunku parengti projektus. Ministerija numato skirti lėšų pagalbai projektams parengti.