Ekonomika ir ekologija
Prasidėjus finansų krizei ekonomistai pradėjo skleisti gandus, jog sunkiu finansiniu laikotarpiu ekologiškų produktų bus perkama mažiau. Jų pasisakymus galėjome pamatyti spaudoje. Atrodo logiška – parduotuvėse ekologiški produktai kainuoja brangiau, sunkmečiu žmonės pradeda taupyti ir nebeperka brangių produktų, o renkasi pigesnius.
Ekonaujienų redakcija pasiteiravo keleto ekologiškas prekes pardavinėjančių įmonių ar jos jaučia finansinę krizę ar pirkimai sumažėjo? Atsakymas buvo vienbalsis: “ne”. Ekologiškų prekių paklausa nesumažėjo.
Ekonomistai suklydo. Kodėl?
Galbūt ekonomistai neįvertino ekologiškų prekių išskirtinumo? Jeigu tai būtų paprastos prabangos prekės, tai joms galiotų ekonomistų peršami dėsniai, tačiau nesumažėjusi paklausa rodo, jog tai nėra vien tuščia ir nereikalinga prekė. Ekologiškų produktų žmogui gyvybiškai reikia. Kodėl?
Pirmas dalykas, kuo ekologiškos prekės skiriasi nuo kitų yra jų švarumas ir sveikumas. Jei žmogus pirko paprastus skalbimo miltelius ir jie jam sukeldavo alergiją, jo vaikus išberdavo, o pradėjus vartoti ekologiškus odos dirginimas ir alergijos dingo, tai net ir sunkmečiu pirkėjas neatsisakys mokėti daugiau ir tikrai negrįš prie nepatogumus sukeliančių produktų.
Antras dalykas, kaip įsitikino daugelis vartojusių ekologiškus maisto produktus, jie yra skanesni. Jeigu kalba eitų apie paprastus produktus, pavyzdžiui, pyragaitis su sezamo sėklomis už litą ar tas pats pyragaitis už 2 litus, tai žmogus sunkmečiu rinktųsi pigesnį variantą. Taip yra todėl, kad iš esmės šie pyragaičiai nesiskiria. Nueikite į bet kurį prekybos centrą ir pažiūrėkite kiek kainuoja kasdienė žolelių arbata. To paties gamintojo. Gražiame įpakavime lygiai toks pats kiekis kainuoja apytiksliai dvigubai daugiau. Turinys nesiskiria, tiesiog viena rūšis pardavinėjamas brangiau ir tiek. Tai vadinasi – “vadyba”. Grynai lietuviškai tai vadintųsi – “sukčiavimas”, nes produktas parduodamas tas pats, o mokėti tenka brangiau. Štai būtent tokios prekės sunkmečiu ir praranda paklausą, nes jų kaina be reikalo išpūsta.
Su ekologiškais maisto produktais yra kitaip. Jie iš tikro turi geresnį skonį, yra geresnės maistinės kokybės, tad pripratusieji prie jų ir sunkmečiu stengiasi jų neatsisakyti ir negrįžti prie įprastų “beskonių” produktų.
Ekologiški produktai ne tik graibstomi iš lentynų, bet ir grobstomi
Viena ekologiškais produktais prekiaujanti įmonė, kurios prekyvietėje prekės išdėstytos ne saugiai po stiklu, o taip, kad pirkėjas galėtų jas pačiupinėti, padaugėjo… vagysčių. Taip. Žmonės nevagia produktų iš prekybos centrų, nes jie nieko neverti, tačiau prasidėjus sunkmečiui pradėti vogti ekologiški produktai. Tai tik pabrėžia jų kokybę, nes prastų ir niekam nereikalingų prekių juk vagys nevoks.
Žinoma, gaila, kad gerus žmones, kurie rūpinasi gamta ir žeme, žmonių sveikata apiplešia, tačiau iš kitos pusės, juos užjautę, mes galime šokinėti kaip tas biblijų pardavinėtojas. Kai iš jo naktį pavogė bibliją, jis šokinėjo iš džiaugsmo. Pagaliau jo piršta ir niekam nereikalinga biblija turėjo paklausą, pagaliau žmonės pradėjo ją ne tik vertinti, bet net vogti.
Ekologijos mada neprognozuojama
Ekologiškų produktų paklausą sunku ekonomistams prognozuoti. Visgi, tai yra neįprastas, naujas reiškinys, apimantis visas prekių grupes – nuo daržovių iki pastatų, automobilių. Nuo įprastų prekių šie produktai skiriasi kokybe, kurios įtaką paklausai vėl gi sunku pamatuoti. Be to, prognozes apsunkina susiklosčiusi kebli pasaulinė padėtis – baiminimasis dėl klimato kaitos, užterštumo įtakos sveikatai, resursų išnaudojimo, gyvūnų ir augalų rūšių nykimo ir kitų ekologinių nelaimių bei grėsmių.
Galbūt sulauksim tokių laikų, kad šalia ekonomisto prognozuojant ateities vartotojų elgesį turės sėdėti ekologijos temą išmanantis žmogus arba galbūt atsiras nauja ekonomikos teorija atsižvelgianti į ekologiškų produktų išskirtinumą.
