Ekologai perspėja: ekokrizė pragaištingesnė už ekonominę krizę
Pasaulį apėmusi ekonominė krizė yra niekai, palyginti su tuo, kas laukia žmonijos dėl gresiančios ekologinės krizės.
Jei nesumažinsime vartojimo, Žemės gyventojams papildomai prireiks naujos planetos jau 2030-aisiais, perspėjama ekologijos ekspertų parengtoje naujausioje ataskaitoje “Gyvoji planeta”.
Pasaulio laukinės gamtos fondo, organizacijos “Global footprint network” bei Londono zoologų draugijos bendrame pranešime konstatuojama, kad dabar žmonija sunaudoja 30 procentų daugiau Žemės resursų, nei galima. Ekosistemos nespėja atsinaujinti. Jei tokios didžiulio vystymosi ir vartojimo tendencijos išliks, žmonijai teks papildomai ieškoti naujos gyvenamosios vietos.
Šiuo metu daugiausia žalos (iki 40 procentų) gyvajai gamtai daro JAV bei Kinija, kai likusioji pasaulio dalis – 60 procentų.
Panaudojant gamtinius išteklius vienam gyventojui pirmauja JAV ir JAE (paskutinėse šio reitingo vietose – Malavis bei Afganistanas).
Dėl to valstybės – lyderės yra priverstos vandenį, medieną bei kitus gamtos resursus “skolintis” iš kitų šalių, dažnai joms padarydamos žalą.
Neatsakingo gamtos kapitalo švaistymo padariniai juntami ir ekonomikoje, nes padidina maisto produktų, vandens, energijos išteklių kainas, teigiama ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Joje pabrėžiama, kad žmonija vis labiau lenda į “ekologijos skolas” – t.y. kasmet sunaudoja gamtos resursų už 4,5 trilijono JAV dolerių.
Tuo tarpu finansų krizės metu nuostolių patirta daug mažiau: 2008-aisiais tai sudarė apie 2 trilijonus JAV dolerių.
“Pastarųjų mėnesių įvykiai akivaizdžiai parodė, kuo gali baigtis gyvenimas ne pagal turimus išteklius”, – primindamas ekonominę krizę ir komentuodamas ekologų ataskaitą pareiškė Pasaulio laukinės gamtos fondo prezidentas Emeka Anyaoku.
Tam, kad būtų aprūpintas, pavyzdžiui, statistinis britas (turima galvoje maistas, drabužiai, atliekų perdirbimas), reikalinga 5,3 hektaro Žemės paviršiaus. Tai daugiau nei dukart didesnis rodiklis už vidutinį – 2,1 hektaro vienam žmogui.
Dėl to nukenčia Žemės fauna ir flora. Ekologų teigimu, augalijos ir gyvūnijos įvairovė per pastaruosius tris dešimtmečius sunyko 30 procentų, o tropikuose peržengė 50 procentų ribą.
“Kokie bebūtų baisūs dabartinės finansų krizės padariniai, jie bus niekai, palyginti su artėjančia ekologijos recesija”, – perspėjo Pasaulio laukinės gamtos fondo vadovas.
Beje, ekologai pavojaus varpą mušė ir anksčiau, tačiau baimę dėl Žemės ateities užgožė triukšmas dėl pasaulį apėmusios kitos – ekonomikos krizės.
