Biliūnų dvaras

XIX a. viduryje dvaras, Juozapo Bilevičiaus dukrai ištekėjus už Pilsudskio, atiteko Pilsudskių giminei. Kai po 1863 m. sukilimo Julijus Pilsudskis buvo ištremtas į Sibirą, dvaras tapo Draškovskių nuosavybe. Po jų iki pat 1940 m. dvarą valdė Kaminskai. Sovietinės valdžios metais Kaminskai taip pat buvo ištremti į Sibirą.

Biliūnų dvaro fasade yra nurodyta 1551 m. data. Spėjama, kad tais metais šioje vietoje buvo pastatyti mediniai dvaro pastatai. Juos supo Šaltuonos upelis ir jo intakas Šalvena. Yra išlikęs 1597 m. gana detalus senojo dvaro aprašymas.

Spėjama, kad mūrinį dvaro rūmą 1699 m. pastatė Žemaičių stalininkas Steponas Aleksandras Bilevičius. Šis rūmas buvo tipiškas XVII a. antroje pusėje statytų Lietuvos-Lenkijos valstybės stambių žemvaldžių rezidencinis pastatas.

1702 m. Biliūnuose buvo įsikūręs Švedijos karaliaus Karolio XII štabas, o 1812 m. Biliūnuose lankėsi Napoleono armijos maršalas Makdonaldas. Tai rodo, kad visoje apylinkėje šie rūmai buvo patys žymiausi ir prašmatniausi. Laikui einant, rūmai buvo kiek pakeisti. Iš pirmykščio dvaro teritorijos išplanavimo yra likę tik menki sunykusio parko pėdsakai. Anksčiau jame augo daug įspūdingų vietinių ir atvežtinių medžių bei krūmų, čia buvo įrengtas gražus tvenkinys su sala, gėlynai, maumedžių pavėsinė.