Baudėjai
Skrebų (istrebitelių) būriai
Skrebų (istrebitelių) būriai sukurti LKP (b) CK 1944 07 24 nutarimu. Skrebų būriai buvo organizuojami ne tik apskričių centruose, bet ir valsčiuose. Daugelis skrebų buvo prasigėrę, degradavę sovietinių okupantų talkininkai, padėję jų represiniams organams sekti ir žudyti laisvės kovotojus, aktyviai dalyvavę tremiant žmones į Sibirą. Sovietų valdžia jiems algų nemokėjo, todėl, turėdami ginklus, jie nebaudžiami vagiliavo ir plėšikavo. LKP (b) CK 1945 09 01 nutarimu, skrebai buvo prilyginti kaimo milicininkams, pradėjo gauti algas, aprangą, maisto davinį. Buvo įrengtos būstinės, įvesta karinė drausmė, bet vagystės ir girtavimas jau nesiliovė. Skrebų būrys (40 žmonių) Utenoje buvo organizuotas 1944 07 13–08 07. 1948 m. sausio mėnesį Utenos apskrityje buvo 12 vls. ir tiek pat skrebų būstinių, kur buvo 191 skrebas. Skrebų ir NKVD kareivių įgulos buvo Leliūnuose, Vyžuonose, Užpaliuose, Daugailiuose, Tauragnuose, Saldutiškyje, Kuktiškėse, Utenoje. Skrebų skaičius svyravo nuo 20 iki 30 žmonių. 1951–1954 m. skrebų būriai palaipsniui buvo mažinami ir pagaliau panaikinti. Skrebai dalyvaudavo čekistų operacijose prieš partizanus ir būdavo jų vedliai. Ypač aktyviai jie talkino okupantams suimant ir tremiant žmones.
137 NKVD šaulių pulkas
Priklausė antrajai šaulių divizijai. Pulkas po mūšių prie Šiaulių buvo perkeltas į Šiaurės Rytų Lietuvą slopinti partizanų judėjimo. Pulkui vadovavo papulkininkis Kalabuchovas. 1945 m. liepos mėn. pulke buvo 1008 žmonės, 1950 m. sausio mėn. – 1081 karys: 137 karininkai, 310 seržantų, 634 eiliniai. Valsčių centruose (Leliūnuose, Vyžuonose, Užpaliuose, Daugailiuose, Tauragnuose, Saldutiškyje, Kuktiškėse…) buvo skrebų būriai ir kareivių įgulos. Pulkas turėjo apie 50 automašinų, 10–12 kinkomų arklių, kavaleristų, kulkosvaidininkų, automatininkų, pionierių, artileristų ir kt. kuopas. 137-ajam šaulių pulkui buvo priskirta Utenos, Švenčionių, Zarasų ir Kupiškio apskritys. Pulkas stovėjo, kol buvo palaužtas partizanų judėjimas – maždaug iki 1952 m.
