Amerikiečių Koker spanielio priežiūra ir auklėjimas

Amerikiečių koker spanielis viena iš labiausiai paplitusių ir populiariausių šunų veislių daugelyje šalių. Mėgėjai įsigiję amerikiečių koker spanielio veislės šuniuką dažnai nežino nuo ko pradėti : kaip prižiūrėti, kaip auklėti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas paprasta. Mažas nuostabiai dekoratyvus šuniukas tai ne rotveileris ir ne aviganis – specialaus dresavimo nė nereikia : antsnukio įsigijimas nebūtinas, stipri grandinė taip pat nereikalinga. Atrodo vaikščiok su malonumu ir džiaukis savo „stebuklu“. Bet viskas ne taip. Tam, kad išauginti amerikiečių koker spanielį tokį, kokį jūs jį sau įsivaizduojate, ir koks jis apibudinamas veislės standarte, būtina skirti laiko ir daug pastangų.

ŠUKAVIMAS – Pirmiausiai apie kailį. Atrodo, kad pusantro mėnesio šuniuko nereikia nė šukuoti, bet šepetys ir šukos turi kasdiena būti jūsų rankose. Labai svarbu jau mažame amžiuje išmokyti šuniuką ramiai elgtis kai jį šukuojame. Pasiguldykite šuniuką ant kelių tada, kai jis bus prisižaidęs, pavargęs ir pradės snausti. Paglostykite pilvuką, nugarytę, aprimus šuniukui imkite šukas. Pradžioje, tai gali būti paprastos plastmasinės šukos su trumpais dantukais, vėliaus masažinės šukos, galiausiai specialus, labai švelnus, nestringantis kailyje metaliniais lenktais šereliais šepetys. Dar prireiks kelių šukų: „Grėbliai“- metalinės šukos turinčios skirtingo tankumo dantukus iš abiejų pusių, pūko pešimui- trimingavimo šukelės. Kasdienis šukavimas ne tik naudingas kailio tvarkymui, bet ir masažuoja odą, o tai pagerina kraujotaką, teigiamai įtakoja kailio augimą. Geriau kasdiena paskirti 5-10 min. ir suteikti šuneliui ir sau bendravimo malonumą, negu karta per mėnesį 3 valandas pešti susivėlusį kailį kaukiančiam iš skausmo šuniui, iškirpti savėlas ir galiausiai sugadinti visą šuns išvaizdą, prarasti šuns pasitikėjimą jumis, nes vos pamatęs šukas jis bėgs slėptis. Netgi daug kailio turintis amerikiečių koker spanielis be atitinkamos priežiūros virs susivėlusiu apspurėliu. Dažnas šukavimas grūdina odą, ir ji tampa mažiau jautri įdrėskimams, tempimui, peštelėjimui, kurie retkarčiais pasitaiko prižiūrint kailį. Didžiausia laimė, kai šuo užmiega šukuojamas. Ir tai pasiekiama, kantrumu, nuoseklumu ir užsispyrimu. Jeigu paėmėte į rankas šepetį – pabaikite darbą iki galo, nepaleiskite šuniuko, kol neiššukuosite. Judesius šepečiu ar šukomis reikia atlikti visomis kryptimis; ir paplaukiui, ir prieš plauką. Patartina šuniuką išmokyti šukuojant gulėti ant šono ir ant nugaros, kaitalioti kūno padėtį. Baigiant procedūrą reikia leisti jam atsistoti ir pasipurtyti. Stovinčiam sušukuoti kailį į apačią. Kailiukas ant nugaros priglostomas šepečiu ar šukomis.

KIRPIMAS – Kailis nuo nugaros nekerpamas. Mažo šuniuko nugaros kailis auga lygiai arba šiek tiek banguojasi. Nuo 7-9 mėn. pradeda išsišerti pūkas, keičiasi kailis – jis ant nugaros banguojasi, šiaušiasi, neklusnus. Imkite į rankas ne žirkles, o trimingavimo specialias šukeles. Prilaikydami kaire ranka odą ant sprando [ patempiame ją ], braukome trimingu link uodegos. Kartokite šią procedūrą kelias dienas iš eilės. Pūkas gerai pasišalina, nugarytė tampa glotni, kailis blizga. Kirpimų dažnumas individualus, priklauso nuo kailio ypatybių ir jo augimo tempo. Vidutiniškai amerikiečių koker spanielį reikia kirpti kas 2mėn., bet kai kurių šunelių kailį patartina palyginti kas mėnesį. “Patyrusių „ šunų šeimininkų patarimas, kad pirmą kirpimą reikia atlikti ne anksčiau kaip 6-7 mėnesių arba 1 metų – yra neteisingas ir net žalingas. Sąžiningi veisėjai kerpa šuniukus 1,5-2 mėn. amžiaus. Bet kai kurie tai nedaro stengdamiesi paslėpti standarto trūkumus: siaurą snukutį, kremzlingas aukštai sukeltas ausis, plačią plokščią kaukuolę. Specialistas vis tiek nustatys šiuos trūkumus, o naujokas lengvai gali apsirikti ir todėl didelis nusivylimas jo laukia po pirmo kirpimo. Patariama pirmą pusmetį jauniklį kirpti kuo dažniau, kad jis apsiprastų su šia procedūra ir reaguotu į ją ramiai. Vienų metų amžiaus spanieliui pirmas apsilankymas pas kirpėją gali sukelti stresą visam gyvenimui. Kas 2-3 savaites šuns šeimininkas gali pats atlikti higieninį kirpimą: apkirpti plaukelius vidinėje ausytės pusėje aplink klausos angą, dažniau galėsite išvalyti ausytes– taip apsaugosite šuniuką nuo kai kurių ausų ligų. Higieniniais tikslais kailiukas apkerpamas po uodegėle apie analinę angą.

Letenų sutvarkymas. Atsargiai ir atidžiai apkarpomas kailis tarp pirštų pagalvėlių. Karpome taip, kad pagalvėlės nebūtų uždengtos kailiu, giliai tarp pagalvėlių iškirpti kailio nebūtina. Kailis kojų apačioje nukerpamas ovaliai, kad nesiektų žemės einant. Dažnai prie neapkirptų letenų prilimpa purvas, šiukšlės, kramtomoji guma, visa tai įsivelia į kailį į tarpus tarp pėdos pagalvėlių. Šuo gali pradėti šlubčioti, atsiranda pūlingos nuospaudos. Ilgas kailis besivelkantis žeme ant kokerio kojų tikrai nepuošia šuns, o gadina visą jo išvaizdą. Kai kojų kailis ir letenėlės tvarkingai apkirptos, bėgant šuniui -atrodo, kad jis skrenda neliesdamas žemės. Specialiomis replytėmis apkarpomi šuns nagai. Kas mėnesį kerpama – 2 mm. Per daug nukirpus pažeidžiami kraujo indai. Iš nagelio bėga kraujas. Būtina kraują sustabdyti, pažeistą vietą dezinfekuoti vandenilio peroksidu. Vieną ar du kartus stebėdami patyrusio kirpėjo darbą, jūs galėsite išmokti tvarkingai prižiūrėti savo šunį. Ruošiant šunį parodai patartina kirptis pas specialistą.

MAUDYMAS -Maudyti koker spanielį patariama kas savaitę, kartais – kas 2 savaite. Šios veislės šuneliai turi ilgą, vešlų kailį, dažnai susitepa, ypač, kai būna dulkina ar drėgna ir purvina. Kad mažiau susiteptų patartina aprengti kombinezonu. Maudyti galima tik specialiai ilgaplaukiams šunims skirtu šampūnu. Po to panaudoti balzamą ar kondicionierių. Labai tinka šampūnas su audinės aliejumi. Naudokite ir purškiamus kondicionierius su audinės aliejumi. Jais purskite sausą, švarų kailiuką kartą per savaite. Nors ir labai gerai prižiūrėsite savo šuns kailį, tačiau yra vietų kur vis tiek susidaro sąvėlos – pažastyse, kirkšnyse. Šitose vietose patartina kailiuką ištepti specialiu kosmetiniu aliejumi, kuris užtepamas šukų pagalba. Pradžioje tos vietos atrodo šlapios, bet po kelių dienų aliejus susigeria į plaukus, plaukas slidus – nesiveliantis. Dėmių ant aplinkos audinių, daiktų kosmetinis aliejus nepalieka. Norint palengvinti šukavimą patariama po maudymo išskalauti su citrinos rūgštele –šviesius šunis [ 1 litrui vandens – 1 arbatinis šaukštelis citrinos rūgšties.] arba su actu – juodus šunis [ 1 litrui vandens – 1 šaukštas acto ].Ši procedūra atlieka kosmetinį efektą ir apsaugo kailį nuo parazitų. Kad geriau augtų kailis amerikiečių spanieliui būtina duoti vitaminų [ nuo 2 mėn. iki 18 mėn. ir po rujos, po žindymo, po kailio keitimo, nors jis ir nežymus.]Vykdydami šiuos reikalavimus, pasieksite, kad Jūsų šuns išvaizda atitiks standartą ir džiugins akį. Ir patikėkite, kad tradiciniai atsikalbinėjimai – tokie, kaip : mes įsigijome šuniuką sau, o ne parodoms –yra apgailėtini šeimininkų pasiteisinimai, nes nepraustas, susivėlęs šuniukas kenčia nuo parazitų, įvairių odos ligų, jo oda nekvėpuoja, per plaukus nesimato akių ir ausų –suserga ausų ir akių uždegimais ir t.t. Būkite geri gyvūnėliui, kurį pasiėmėte savo malonumui. Ir net, jeigu esate labai užimtas žmogus elementariai šuns priežiūrai kasdiena privalote skirti nors 15 min. O jeigu to padaryti negalite – ar būtina buvo šunelį įsigyti.

AUKLĖJIMAS IR PARUOŠIMAS PARODAI. – Parodose tenka matyti „amerikiečius“, kurie nemoka ramiai eiti, gražiai bėgti, rodyti dantukus, ramiai stovėti, juos smaugia pavadėliai – tai auklėjimo ir dresavimo trūkumai. Įsigydami dekoratyvinį šuniuką daugelis mėgėjų galvoja, kad jo visai nereikia mokyti. Tai labai neteisinga nuomonė. Kiekvienas šuniukas, nors jis ir degtukų dėžutės dydžio turi būti apmokomas bendrojo paklusnumo komandų ir besąlygiškai paklusti šeimininkui. Dydis čia neturi reikšmės. Šuo gyvenantis mūsų visuomenėje neturi niekam sukelti problemų, jis turi prisitaikyti prie ir atitinkamai elgtis. Išauklėtas ir dresuotas šuo palaima šeimininkui, atpildas už įdėtą darbą pirmaisiais šunelio metais. Kokerio spanielio auklėjimas prasideda nuo pripratinimo ramiai reaguoti į žmogaus rankas. Tai reiškia, kad jauniklis, o vėliau ir suaugęs šuo turi leistis paimamas į rankas, vartomas, statomas ant stalo, guldomas t.y. leisti su juo elgtis taip, kaip reikia šeimininkui. To mokome nuo mažens- pradžioje šuniukas pastovės tik kelias sekundes, nuolat tai kartojant, jis išmoks stovėti gražia parodine stovėsena 2-3 min., leisis apčiupinėjamas, apžiūrimas. Statykite ant neslidaus pagrindo. Užfiksuokite šuniuko stovėseną reikiamoje padėtyje: užpakalinės galūnės šiek tiek atitraukiamos atgal, priekinės pastatomos tiesiai lygiagrečiai su sprandu. Labai svarbu gerą jauniklio elgesį paskatinti, pagirti, duoti gardų mažą kąsnelį. Neužmirškite komandų : paroda, stovėti, eiti, bėgti. Kiekvieną judesį turi atitikti ta pati komanda. Dešine ranka pakeliame šunelio galvą laikydami delną po šunelio smakru, nykštį uždedame ant nosies nugarėlės, ištempiame kaklą. kaire ranka prilaikome uodegėle nežymiai pakelta, kad tęstų nugaros liniją. Mokykite atlikti komandą „pas mane „- laikydami skanėstą rankoje ir jį rodydami pašaukite šunelį vardu ir pasakykite komandą. Pradžioje jauniklis eis prie maisto, bet vėliau įpras, paklus komandai ir be maisto. Skanėsto davimą palaipsniui pakeiskite paglostymu, pagyrimu. Kai jaunikliui bus atlikti visi reikiami skiepai, praėjus 10 dienų užsiėmimus su juo tęskite lauke. Lauke šuniuko dėmesį blaško įvairūs trukdžiai, supraskite tai, leiskite apsiprasti. Pasivaikščiojimo metu 5-6 kartus pakvieskite jį, pavaišinkite ir vėl paleiskite. Tokie pratimai suartina šeimininką ir šunelį. Jeigu kviesite šunelį tik tam, kad užsegti pavadėlį, vestis namo – jis greitai supras ir nebenorės prieiti. Gali net tekti jį vaikytis, kad parvesti namo. Vaikščiojant mieste, kur daug žmonių ir mašinų geriau naudotis pavadėliu – rulete ir lengvu antkakliu, paleisti tik ten, kur esate įsitikinę, kad jį kontroliuojate. Parodose šunys vedami su specialia parodine kilpute. Ši kilputė uždedama prie pat ausų, kelia galvą, patempia kakliuką. Judėdamas su šia kilpute kokeris laiko aukštai galvą, teisingai juda, nenuleidžia nosie viską uostydamas, kas paaiškinama jo medžiokliniu instinktu. Mokyti vaikščioti su parodine kilpute reikia pradėti skanėsto, žaislų pagalba. Užfiksuokite kilpą po jauniklio žandikauliu, bet neįtempkite jos, nes jis pajus diskomfortą, pradės priešintis, norės ištrūkti. Rodydami skanėstą arba žaisliuką ženkite kelis žingsnius į priekį. Šuolius sustabdykite patempdami į apačia, o už žingsnius pakelta galva tuoj pat apdovanokite vaišėmis ir pagyrimu. Mokant bėgti su kilpute pakalbinkite šunelį, jis žiūrės jums į veidą, klausysis, kels galvą. Kiekvieną dieną mokykite nors 5 min. ir po 1 – 2 mėn. Jūsų jauniklis nebijos jokio parodinio ringo ir net jeigu Jūs šuns nevesite į parodas – bus malonu eiti gatve su gražiu, išdidžiu šunimi, o ne lėkti per duobes ir kalnelius paskui šnopuojantį užsismaugusį, energijos nevaldantį šunį. Jūs galėsite su malonumu rodyti savo šunį ar jo nuotraukas gražiai stovinčio ir demonstruojančio savo privalumus. Išauklėtą šunį visada lengviau ir maloniau prižiūrėti. Išmokykite savo šunį komandų : „sėdėti „ „Gulėti „. Pagrindinių dresavimo komandų mokymas aprašytas daugelyje knygų apie šunis. Grįžus iš lauko lietingu oru, Jūs galėsite pasinaudoti bendro paklusnumo komandomis, palikus purviną šuniuką koridoriuje sėdėti. Kol jis sėdės, Jūs ramiai nusirengsite, o paskui sutvarkysite savo augintinį – ir švara bute garantuota. Apmokytas šuniukas saugesnis – jis nepaklius po mašinos ratais, nesipeš su dideliais šunimis, nekrės aibių, nekels savo šeimininkui nepasitenkinimo, su juo visiems maloniau bendrauti. Paklusnus šuniukas – šeimininko kinologinės ir bendros kultūros įrodymas. Kelis žodžius norisi pasakyti apie retai pasitaikantį amerikiečio koker spanielio agresijos protrūkį. Kaip ir kiekvienos kitos veislės šuns jauniklis, aktyvus ir sveikas „kokeriukas‘ žaisdamas gali įsisiautėti – urgzti ir kąsti šeimininkui į ranką ar koją. Šeimoje, kur gyvena koker spanielis, visiems šeimos nariams, o ypatingai vaikams turi galioti taisyklė– žaidimai skatinantys agresiją griežtai draudžiami, nes galite užauginti piktą teroristą. Jeigu jauniklis kovingai nusiteikęs, tai jo dėmesį reikia nukreipti sudominus žaislu, skanėstu, o jeigu nepadeda, tai ir nubausti – susuktu laikraščiu pliaukštelti per sėdmenis, kad šiek tiek pajustų. Po to paimkite jauniklį ant rankų, paglostykite jį, ramiai pakalbėkite, apraminkite. Su kiekvienos veislės šuniuku reikia elgtis ramiai, nedemonstruoti staigių judesių, nerodyti nervingumo, nekantrumo. Mokydami nerėkaukite, nenaudokite „ diržo „. Sistemingai, kantriai, įsakmiai kartokite komandas, reikalaukite jų įvykdymo, pagirkite už teisingai atliktą komandą, paskatinkite skanėstu ir Jūs pasieksite nuostabių auklėjimo rezultatų. Jūsų jauniklis užaugs paklusnus, meilus ir atneš jums didžiausią bendravimo su gyvūnu džiaugsmą.

Amerikiečių kokeris spanielis – tai veislė į kurios veisimą, gerinimą ir auginimą įdėtas milžiniškas darbas ir sukaupta didelė patirtis daugelio mylinčių šią veislę žmonių. Tai saugokite šitą veislę. Auginkite, auklėkite savo šunį ir rūpinkitės juo kasdiena, o ne retkarčiais. “Amerikietis“ – pirmiausiai -tai šuo Jums, ne tik parodoms.