Vakarietiška fantazija po Feng Shui kauke
Rytų civilizacijų kultūros pasiekimais mūsų šalyje imta domėtis jau senokai. Daug rytietiško stiliaus interjero elementų tapo neatsiejama kai kurių lietuvaičių būsto dalimi. Ne vienas iš jų paskuba pasigirti, kad už savo gerbūvį ir sveikatą dėkingas senovės kinų dekoravimo menui Feng Shui. Tačiau tik nedaugelis jų gali didžiuotis būstu, kuris buvo kurtas autentiškojo Feng Shui pagalba. Problema yra ta, kad daugelis tokio pobūdžio patarimų pasiekia mus ne tiesiogiai iš Rytų, bet atkeliauja iš Vakarų.
Įkūnija mokslą ir meną
Dažnai teigiama, kad Feng Shui pirmą kartą panaudotas prieš 3000 metų, nors ištiktųjų pilnaverčio autentiškojo Feng Shui gyvavimo dienas galima pradėti skaičiuoti tik nuo VIII amžiaus. Pradžioje dekoravimui kinai naudojo vadinamąjį Kan Yu. Ši sistema apibūdino jėgų esančių tarp dangaus ir žemės ryšį ir buvo paremta tik 5 pirminių elementų bei Yin -Yang principų taikymu.
Keletą amžių perdavinėjo mokymą iš kartos į kartą papildydami jį naujais atradimais, empirinių paieškų, statistikos bei eksperimentų dėka. Kiekvienos kartos naujieji atradimai palaipsniui buvo įtraukiami į dekoravimo mokymą, senosios teorijos atnaujinamos.
Tang’ų dinastijos valdymo metai (618-907m.) laikomi Kan Yu klestėjimo era. Būtent tuo metu ši sistema imta itin plačiai taikyti. Ypač išpopuliarėjo patobulinta jos forma vadinama San He. Tai seniausioji klasikinio Feng Shui forma. Ši mokykla ypatingai pabrėžė kalnų bei vandens telkinių svarbą gyvenamąjai teritorijia ir pasižymėjo savo grandioziškais užmojais.
Ming’ų dinastijos valdymo pabaigoje (apie 1640 m) išsivystė naujoji ideologija, vadinama San Yuan. San Yuan buvo kuriama remiantis esminiais San He pricipais, tačiau turėjo ir keletą skirtumų. Pagrindinis šių dviejų sistemų skirtumas tas, kad San Yuan labiau pabrėžia “Laiko” aspekto svarbą, tuomet kai San He sutelkia dėmesį į fizionomiką, išvaizdą, formą bei tekantį vandenį.
Tiesiogiai išvertus į lietuvių kalbą Feng Shui reiškia “vėjas ir vanduo”. Tai senovinis kinų būdas sukurti idealią aplinką gyvenimui ir darbui. Daugelis pasaulio tautų turi savo geomantijos formas. Kinų geomantija išsiskiria tuo, kad savyje įkūnija ir mokslą, ir meną. Tai išmintis, išaugusi iš ilgalaikių stebėjimų, nustatanti tikslų laipsnį, kurios mokslinės analizės rezultatais patvirtintos priemonės turi būti skiriamos.
Feng Shui- dekoravimo sistema, pagrįsta “Yi Jing” (“Permainų knyga”), “Ba Gua” (“Aštuonių trigramų”) teorija, “Yin – Yang” filosofija, penkių pirminių elementų tarpusavio sąveika bei daugeliu kitų sudėtingų kinų filosofijos principų. Klasikinis Feng Shui buvo sukurtas ne remiantis psichologija, prietarais ar įsivaizduojamo teisingo mąstymo pagrindu. Tai rimta studija, skirta paaiškinti, kaip nematomi arba nepastebimi mūsų aplinkos komponentai veikia žmones, gyvenančius ar dirbančius tam tikroje vietoje atitinkamą laiko tarpą. Dauguma formulių, naudojamų Feng Shui, reikalauja eilės matematinių paskaičiavimų.
Autentiškasis kinų dekoravimo būdas turi būti: koreguojantis- išgydyti esančias problemas, konstruktyvus- padidinti gerbūvį, sustiprinti sveikatą ir jį taikant privalo būti veiksmingas bei prognozuojantis- atskleisti praeitį, aiškinti dabartį ir nusakyti ateitį.
Fantazija rytų tema
Dažnai diskutuojama apie tai, ar Feng Shui principai, taikomi pastato viduje ir lauke, yra skirtingi. Jie negali skirtis, todėl, kad yra kuriami remiantis bendrais Feng Shui kūrimo principais.
Kitas populiarus klausimas, ar patalpa gali iš anksto turėti blogą Feng Shui. Feng Shui iš anksto neegzistuoja, jis turi būti kuriamas.
Jei jums kažkada teko susidurti su teiginiu, kad virtuvėje jokiu būdu negali būti fontano ar akvariumo, tai netiesa. Tai klaidinga elementų interpretacija, kad vandens buvimas užgesina ugnies stichiją, kurią simbolizuoja virtuvė ir neva kažkokiu mistiniu būdu tai turėtų sugriauti jūsų gerovę.
Feng Shui specialistai teigia, kad bet koks patarimas, sakantis “visada darykite tik taip” arba “niekada nedarykite šitaip” yra tik bendras patarimas ir kartais visiškai netinka jūsų unikaliai erdvei.
Dažnai galima sutikti teiginį, kad “kai jūsų žuvis akvariume miršta, tai reiškia, kad ji apsorbavo kažką negatyvaus, kas galėjo nutikti jums”. Tai, greičiausiai, reiškia, kad jūs blogai ja rūpinotės.
Šiuo metu plačiai paplito ir taip vadinamos Naujųjų Amžių pseudo- Feng Shui teorijos, teigiančios: “nelaikykite knygų miegamajame, jos yra per daug stimuliuojantis elementas”, “niekada nestatykite lovos priešais sieną, už kurios yra vonia”. Autentiškojo Feng Shui pasekėjai tokius nelogiškus teiginius, švelniai tariant, vadina nepagrįstais.
Dar vienas plačiai paplitęs klaidingas teiginys – “nenaudokite dienos šviesos šviestuvų jūsų darbo vietose, nes tai skatina gerovės ir sveikatos nutekėjimą iš patalpos”. Netiesa. Kaip dienos šviesos šviestuvas gali blogiau įtakoti kambarį nei pati dienos šviesa, sklindanti per langą? Šviesa sklinda visoje patalpoje. Dienos šviesos apšvietimas gali būti geriausias sprendimas, kitaip jūsų darbo vietos “neatsiejamas Feng Shui elementas” taps akiniai. Ir, galų gale, toks požiūris yra neproduktyvus kūrybos bei gerovės atžvilgiu ir prieštarauja autentiškojo Feng Shui racionalumui.
Šie mitai yra pasiskolinti iš vieno žymaus JAV Feng Shui autoritetų., kurio darbai mielai verčiami į lietuvių kalbą. Iš tokių knygelių geriausiu atveju galima pasimokyti kaip nereiktų suvokti Feng Shui. Jas galima būtų apibūdinti amerikiečių fantazija Rytų tema, visiškai nutolusia nuo pradinio šaltinio.
Feng Shui ar McFeng Shui?
Bet kuriame knygyne galime įsigyti literatūros, žadančios atskleisti mistinio kinų Feng Shui meno paslaptis (“Feng Shui per penkias minutes” ir t. t.). Problema yra ta, kad iš tikrųjų dauguma autorių net nekelia sau tokio uždavinio. Greičiau nori įsiteikti skaitytojams, todėl bando atrasti kuo labiau supaprastintą ir lengvai prieinamą būdą, paslėpdami jį po skambia Feng Shui antrašte. Ryškus pavyzdys gali būti JAV leidžiama knygelių serija pavadinta “McFeng Shui”. Jų autorė savaip apibrėžia gydymą kvapais ir Feng Shui, iškraipydama jų pirminę prasmę.
Į savo darbus “McFeng Shui” pavadinimu autorė įtraukia iš konteksto ištrauktus ne tik kinų, bet ir kitų kultūrų pasiekimus. Be to, iškraipo istorinius faktus, pati sukuria ryšį tarp įvairių dvasinių ir kitų sistemų ir pateikia jas kaip nuodugnias studijas ir mistinį pažinimą. Tokius skaitinius greičiau galima būtų vadinti “opiumu masėms”. Šių veikalų skaitytojams dažnai tenka pripažinti, kad tai turi kažką panašaus į narkotikų vartojimą. Kaip ir meilės romanai, psicho-religinė medžiaga yra pritaikyta tam tikram personaliniam žmonių tipui ir jų turinys visiškai skiriasi nuo realybės.
Žmonėms, kurių sąmonė yra įtakota psicho- religinės subkultūros, tai atrodo patrauklu, susiję su dvasiniais reikalais bei alchemija. Tuo tarpu tai yra tik paprasčiausia vagystė, nepagarba ir šiurkštus materializmas. Tokiuose leidiniuose labai nesunkiai galime įžvelgti “greit-praturtėk” literatūros ir okultinės kalbos elementų, kuriais persismelkusios “McFeng Shui”, “Feng Shui per 5 minutes” ir kitos su šia tema susijusios knygelės. Autoriaus fantazija čia pateikiama kaip neginčijama dogma ir pridengiama senovinio dekoravimo meno širma.
Niekas negali nuteisti už fantazijos pardavinėjimą, bet tik ne tuo atveju, kai fantazija parduodama mokslo pavidalu. Tokio pobūdžio teismai Kinijoje, o ypač Taivanyje jau tapo kasdienybe.
Norint kuo gražiau ir racionaliau įsirengti savo būstą, visiškai nebūtina pavyzdžių ieškoti Tolimuosiuose Rytuose. Nebūtina ir išmanyti kinų filosofijos subtilybes vien tam, kad pasiskolintum vieną kitą jų tradicinio dekoro elementą. Bet jei jus žavi tų elementų visuma ir tarpusavio sąveika – neverta rinktis lengviausio kelio ir tikėti pseudo- Feng Shui patarimais.
Tomas Lapinskas