Ramybės ežeras – meditacija

Sąmoningai ar ne, bet visi mes ieškome proto ramybės, to, ką suteikia meditacija. Turime savuosius ramybės būdus, pvz. megzti sėdint prie židinio, žvejioti ir pan. Sutelkus dėmesį protas nurimsta, baigiasi nuolatinis vidinis “plepėjimas”. Pasitenkinimas, kurį jaučiame, kai mūsų protas yra “užimtas” dažnai kyla todėl, kad susitelkę pamirštame rūpesčius ir problemas, o ne dėl paties veiksmo.

Toks poilsis mums atneša ramybę tik trumpam – tol, kol mums įdomu. Kai tik protas sutrikdomas, jis vėl ima be tikslo klaidžioti, švaistydamas energiją mintims apie praeitį ar svajonėms, nuklysdamas nuo dabarties veiksmo. Norint ilgiau išlaikyti ramybės būseną, reikia mokytis meditacijos.

Meditacija – tai praktika, kurios metu protas pastoviai stebimas. Mintys sutelkiamos į vieną objektą, taip nuraminant protą. Sustabdžius minčių bangavimą, suvokiama tikroji savastis, pasiekiami viduje glūdintys išminties ir ramybės klodai

Susitelkdami į žvakės liepsną ar į mantrą, nukreipiate protą į meditacijos objektą, siaurindami proto judesius. Iš pradžių mintys klajos, tačiau nuolatinė praktika ilgins tą laiką, kai protas sutelktas. Kol protas blaškosi, meditaciją geriau tiktų vadinti koncentracija. Ji skiriasi sutelktumo gilumu.

Patandžalis “Radža Jogoje” koncentraciją laiko šeštuoju laipteliu, meditaciją – septintuoju. Aštuntasis (aukščiausias lygis) – tai samadhi (supersąmonės lygis) – būsena anapus laiko, erdvės ir priežastingumo. Samadhi būsenoje medituojantis ir meditavimo objektas susilieja. Anot Vedų raštų, koncentracija(dharana) – tai proto sutelkimas į vieną mintį išlaikant ne mažiau kaip 12 sek. Meditacija(dhyana) – lygi 12 dharanų, trunka apie dvi su puse minutės; samadhi yra 12 dhyanų – apie pusę valandos.

Kaip lupa koncentruoja Saulės spindulius į deginantį spindulį, taip ir sutelkus pabirusį minčių pluoštą protas tampa skvarbus, įžvalgus ir galingas. Praktikuojant meditaciją atsiveria aiškus prasmės pojūtis, atsiskleidžia valios jėga. Mastymas tampa švaresnis, sutelktas, ir tai gali pakeisti gyvenimą.

Proto valdymas

Protas – tarsi ežeras. Jo paviršių trikdo minčių bangos. Išmokę jas nuraminti, tapę proto šeimininku, o ne tarnu, galėsite rasti tikrąjį savo “Aš”. Didžiąją laiko dalį protas blaškosi nuo minties prie minties, raginamas norų ir nenorų, emocijų ir prisiminimų: tiek malonių, tiek nemalonių. Jutimo organai – jėgos, stipriausiai veikiančios protą, atimančios jo pusiausvyrą, įveliančios į fantazijas bei troškimus. Stipriausi jutimai – regėjimas bei klausa. Jie kreipia protą į išorės pasaulį, sukeldami tūkstančius minčių, švaisto vertingą jo energiją. Todėl medituojant ir naudojami garsai (mantra) bei vaizdiniai (pvz.darant trataką).

Protas nuolat ieško laimės, bergždžiai tikėdamasis rasti pasitenkinimą. Pasiekęs trokštamą objektą, laikinai nurimsta, bet netrukus jį užvaldo kiti troškimai, proto prigimtis nepasikeičia, o tikrasis troškimas lieka neišpildytas.

Joga mus moko, kad giliai viduje glūdi tasai palaimos ir išminties šaltinis, ramybė, kurią įmanoma justi, suprasti ir realizuoti, kai nurimsta minčių bangavimas. Jei savo paieškas nukreiptumę į vidinį pasitenkinimą, užuot prisirišę prie trumpalaikių išorės objektų, galėtume atrasti vidinę taiką ir ramybę.

Minčių žaismo stebėjimas

Medituodami naudojame protą kaip įrankį. Kasdien praktikuodami koncentraciją, pradėsite pastebėti, kiek svyravimų yra prote , kaip trumpai esame dabartyje. Kad ir trumpai pajutę skirtingą pažinimo būdą, išmoksite stebėti ir pamažu pakeisti savo mąstymą.

Viena naudingiausių priemonių, siekiant kontroliuoti protą – liautis siejus save su emocijomis, mintimis ar veiksmais. Tiesiog tapkime jų stebėtojais, tarsi ramiai fiksuotume pro šalį slenkančius įvykius. Taip bešališkai stebint save, neteisiant ir negiriant, mintys ir emocijos praras savo galią – protą bei kūną matysite lyg irankiu, kuriuos galite kontroliuoti. Atsiedami save nuo ego žaidimų, išmoksite tapti atsakingais už patį save.

Meditacijos principai

Meditacijos kaip ir miego, neįmanoma išmokti – tai ateina savaime, skirtu laiku.

Kad žmonės suvoktų esmines meditacijos pakopas ir lygmenis, Svamis Višnu suformulavo 12 meditacijos principų. Svarbiausia – kad meditacija taptu kasdieniu įpročiu,todėl būtina jai skirti tą pačią vietą ir laiką. Tada protas įpras reaguoti iš karto, vos atsisėsite medituoti (taip sureaguoja skrandis atėjus pietų metui). Po kelių mėnesių reguliarios praktikos protas savaime ims “reikalauti” to ramybės laiko. Palankiausias metas meditacijai – auštant ir temstant, kai atmosfera sklidina dvasinės energijos. Jei šis laikas netinka, pasirinkite tą, kai galite būti niekieno netrukdomi. Iš pradžių užteks 20 minučių praktikos, pamažu didinkite laiką iki vienos valandos. Sėdėkite veidu į rytus ar šiaurę, kad tinkamai išnaudotume subtilų Žemės magnetinio lauko poveikį. Galite susisupti vilnonę antklodę, jei vėsu. Svarbu, kad padėtis būtų stabili, bet kart būtumėte ir atsipalaidavę. Nepatogi pozicija trukdo susitelkti. Iš pradžiu liepkite protui nurimti, atmesti mintis apie praeitį, ateitį ar dabartį. Reguliuokite kvėpavimą – tai valdys pranos tekėjimą ir teiks protui ramybę. Nekovokite su proto nerimu, nes tai sukels naujas minčių bangas. Tiesiog – nuo jų atsiribokite ir stebėkite savo protą.

Meditacijos pozos

Lotoso arba Patogioji poza sudaro tinkamą trikampį pagrindą pranos tekėjimui. Jei keliai nesiekia grindų, atsisėskite ant pagalvės. Galite atsisėsti ir ant kėdės. Padėkite rankas ant kelių delnais į viršų, sujungę nykštį ir rodomąjį pirštus į Čin mudrą (Chin Mudra). Nugarą ir stuburą laikykite tiesiai.

Pradedant medituoti

Meditacija turi gilias tradicijas, yra naudojama begalė skirtingų jos technikų – vieni naudoja garsų galią, kiti vizualinius simbolius ar kvėpavimą. Bendra yra tai, kad šie būdai padeda išsisklaidytus proto spindulius fokusuoti į vieną tašką. Technika, kurią mes rekomenduojame ilgalaikiai praktikai – džapa (japa), mantros kartojimas. Bet jei esate pradedantysis, galite pasirinkti kitą techniką kartu naudodamiesi ir mantromis.

Mantros

Garsas – tai energijos forma, sukurta vibracijų. Vienokio ilgio garso bangos gali suskaldyti stiklą, kitokio – išgydyti. Mantros – tai sanskrito kalbos skiemenys, žodžiai ar frazės, kuriuos kartojant meditacijos metu sąmonė pakeliama į aukštesnį lygmenį. Tai garsai ir energijos, kurios egzistavo visuomet, negali būti ne sukurtos, sunaikintos.

Japa ar mantros kartojimas ne tik duoda jums apčiuopiamą tašką, į kurį koncentruojate savo protą – ji taip pat išlaisvina energiją, slypinčia tame garse. Energija pasireiškia paraidžiui, kurdama prote specifinį minties modelį. Todėl tikslus tarimas yra labai svarbu. Nuoširdiai praktikuojant, mantros kartojimas veda į gryną mintį, kai garso vibracija susilieja su minties vibracija ir prasmės nebelieka. Taip mantra nuves jus link teisingos meditacijos, į nedualumo būseną. Yra trys mantrų tipai:Saguna mantros apima atskiras Dievybes arba Absoliuto aspektus; Nirguna mantros yra abstrakčios ir tapatina medituojantį su Absoliutu; Bija arba sėklų mantros yra OM aspektai, kurie kyla tiesiogiai iš 50 pirminių garsų. Geriausia kai mantra yra inicijuota mokytojo, kuris suteikia ją, naudodamas savo pranos energiją. Jei tai neimanoma, praktikuokite kartodami mantras ar pasirinkite vieną, kuri labiausiai priimtina.

Japos formos

Mantrą galite kartoti garsiai balsu ar tyliai mintyse. Japa mintyse yra efektyvesnė. Bet pradžioje, kai protą sukoncentruoti dar nėra lengva, pradėkite medituoti kartodami mantrą balsu, vėliau pereikite į tylų kartojimą ir galiausiai kartokite mintyse. Suderinkite mantros kartojimą su kvėpavimu.

Mantrų kartojimas kaip jogos praktikos dalis stipriai veikia psichiką. Iš pradžių praktikuokite būtinai padedami mokytojo, kuris gali smulkiau išaiškinti mantrų techniką.

Tratakas

Tratakas, arba įdėmus žiūrėjimas – puikus koncentracijos pratimas. Tai objekto (žvakės liepsnos) stebėjimas nemirksint ir, užmerkus akis, to objekto vizualizavimas “trečiojoje akyje”. Šis pratimas ramina beklajojantį protą ir koncentruoja dėmesį. Fiksuojant žvilgsnį į vieną tašką, ten koncentruojasi ir protas. Pagrindinis tratako tikslas – sustiprinti gebėjimą koncentruotis bei išgryninti protą. Tratakas dar pataiso regėjimą, stimuliuoja smegenis per akių nervą. Tai viena iš kūno valymo technikų, vadinamų krijomis(Kriyas).

Tratakas dažniausiai atliekamas su žvake, bet galite naudoti ir kitus objektus žvilgsniui koncentruoti. Tarkim, ant balto popieriaus lapo pažymėti tašką ir pakabinti ant sienos, arba naudoti čakros(chakra), arba jantros (yantra) piešinį. Jantros – geometrinės diagramos, padedančios sufokusuoti protą. Kiekviena turi savo specifinę prasmę. Tinka ir grafinis OM simbolis ar pamėgtos dievybės atvaizdas. Nebūtina apsiriboti patalpoje esančiais objektais – pasaulis gali pasiūlyti daugybę koncentracijos objektų – pavyzdžiui, gėlė, akmuo ar kriauklė. Naktį galite savo žvilgsnį sulaikyti ties mėnuliu ar ryškia žvaigžde. Jei objektas nejudrus ir mažas, koncentracija į jį suformuos troškimų nebuvimo efektą. Jogai tratakui dažnai naudoja taško tarp antakių ar nosies galiuko stebėjimą.

Tratako technikai nesvarbus pasirinktas objektas, tačiau jums reikia pamažu prie jo prisitaikyti, jei medituojate lauke. Objektas turi būti akių lygyje, 1 m atstumu. Tolygiai kvėpuokite, stebėkite objektą nemirksėdami, be įtampos. Po minutės užmerkite akis ir, vizualizuokite objektą adžnos (ajna,taškas tarp antakių) ar anahatos(sritis ties širdimi) čakroje.Vaizdui išblėsus, atmerkite ir stebėkite objektą toliau. Jei akys ašaroja, užmerkę vizualizuokite objektą, jį stebėdami toliau. Pamažu koncentracija gilės, žvilgsnis taps stabilesnis. Tada trataką galėsite tęsti iki valandos. Pirmomis dienomis pastebėsite iš kažkur į jūsų protą įsibraunančias mintis. Pasistenkite gražinti dėmesį į koncentracijos objektą ir protas taps labiau sutelktu. Tik nuolatinė praktika padės visiškai aiškiai įsivaizduoti pasirinktą objektą.

Pagal “THE BOOK OF YOGA (THE SIVANANDA YOGA CENTRE)”