Raja Yoga

Svami Mahadevananda

Radža joga reiškia karališką kelią. Ne dėl to, kad juo vaikščiotų karaliai, bet dėl to, kad tai greičiausias kelias į proto valdymą. Senais laikais nuo vienų karaliaus rūmų iki kitų vedė platus geras kelias – ta prasme Radža joga vadinama karališku keliu. Visai žmonijai būtų naudinga, jei mes galėtume to mokyti mokyklose bei koledžuose.

Klausimas iš aukščiau – kodėl niekas nežino nieko apie protą? Kodėl sunku pažinti protą? Per pastaruosius 2000 metų labai protingi Vakarų civilizacijos žmonės, išsilavinę žmonės klausė to paties klausimo – kodėl mes negalime išsiaiškinti kas yra žmogaus protas. Bet joks atsakymas nebuvo rastas. Kitaip ir mes žinotume kokia yra paslaptis (nors iš tiesų nėra jokia paslaptis), kuri neleidžia mums pažinti proto? Iš tiesų, intelektu suprasti, kas yra protas, visiškai nėra sunku. Kas yra iš tiesų labai sunku, tai išmokti jį valdyti. Taigi, esminis klausimas – kodėl mes nežinome? Mūsų žinios apie protą tokios ribotos, kad mes net neturime tinkamo žodžio jam nusakyti. Žodis “protas” skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus, nors į klausimą – kiek yra 2+2 visi atsako, kad 4. Kodėl skirtingi žmonės turi skirtingus atsakymus dėl proto sąvokos. O gi todėl, kad ši sąvoka nėra tiksli, tik numanoma. Taigi, kas kliudo mums pažinti protą?

Tarkim mes esam oro uoste priešais senovinį lėktuvą, tokį, kuris turi propelerį. Užvedu variklį ir paleidžiu propelerį suktis visu greičiau. Ir tada aš jūsų klausiu, kiek sparnų sudaro propelerį? Arba paimu feną ir paleidžiu jį pilnu pajėgumu. Ar galėsit man pasakyti, kiek sparnų turi ventiliatorius? Tarkim aš to paklausiu žmogaus iš Indijos džiunglių glūdumos. Aš jo klausiu, ar čia apskritai yra sparnai? Jis nesupranta apie ką kalba, jis net nežino, kas tie sparnai yra. Kodėl? Kodėl jūs negalit pasakyti, kiek sparnų yra pilnu greičiu besisukančiame propeleryje. Todėl, kad jis sukasi per greitai. Taip pat yra ir su fenu. Taigi, ką aš turiu padaryti, norėdamas suskaičiuoti sparnus? .. Išjungti srovę. Ir kuo lėčiau suksis propeleris, juo lengviau bus įsižiūrėti kiek gi sparnų sukasi, kol propeleris visai sustos. Jei tada aš paklausiu kiek sparnų čia yra, jūs galėsite lengvai atsakyti. Ir dar daugiau – galėsit suskaičiuoti kiek ten varžtelių, kokia sparnų forma ir apsakyti kitas detales. Nes propeleriui nejudant yra pakankamai laiko išanalizuoti iš ko jis sudarytas.

Žmogaus protas veikia lygiai taip pat. Kai tik kas nors imasi analizuoti proto sandarą, ką jis mato – ogi nieko. Dėl to niekas jo ir nepažįsta. Kiekvieną kartą, kai labiausiai išsilavinęs protingas žmogus nori tai išsiaiškinti, jam nieko nepavyksta. Kiekvieną kartą pažvelgęs į vidų jis pamato save. Kodėl? Nes protas, tarsi pilnu greičiu besisukantis propeleris, pasislepia už savo paties greičio.

Tai yra didelė paslaptis, kuri neleidžia žmonėms ištyrinėti proto. Deja mūsų šiandieninės psichologijos, psichiatrijos, filosofijos ir panašių mokslų rezultatai rodo, kad neradę nieko viduje jie ėmė ieškoti išorėje. Ir visa tai pateikiama mokslo vardu.

Istorija. Viename ašrame, kur namai padaryti iš saulėje degto molio, o stogai dengti kokoso palmių lapais (be jokių langų) viena moteris siuvo ir pametė adatą. Kadangi buvo visiškai tamsu, ji tos adatos negalėjo rasti, todėl išėjo ieškoti į lauką. Praeivis pasiteiravo, ką ji čia veikia. Sako, ieškau adatos. O kur tu ją pametei – viduj.Tai kodėl ieškai lauke? Nes viduj visiškai tamsu.

Mūsų psichiatrai ir psichologai elgiasi visai taip pat. Jie žvelgia į žmones iš išorės. Ir kai kas nors verkia, jie sako, o, šis žmogus tikriausiai labai kenčia. Tada paklausia, ko tu verki? O žmogus atsako – aš išlošiau 5mln. dolerių – aš toks laimingas. Kaip gali spręsti apie žmogų iš išorės? Taip elgiasi mūsų moderni psichologija, psichiatrija ir filosofija. Kiek žmonių nuo to kenčia. Žmonės, kurie jaučia depresiją, yra demoralizuoti, turi dvasinių problemų. Jei psichiatras ar psichologas yra senoviško sukirpimo savo sveiku protu gali padėti žmonėms, bet mokslas jiems padėti negali. Taigi jeigu aš esu psichiatras, aš užpilsiu jus piliulėmis, o jei psichologas – pasakysiu, kad dėl jūsų bėdų kalti jūsų tėvai.

Papasakosiu kelias istorijas.

1. Koks skirtumas tarp psichopato, šizofreniko ir psichologo? Psichopatas stato oro pilis, šizofrenikas jose gyvena, o psichologas susirenka pinigus.

2. Niujorke visi lankosi pas psichiatrą. Europoje, jei eini pas psichiatrą, visi mano, kad esi trenktas. Amerikoje jie eina į kokteilių vakarėlius – jaunos blondinės juodais akiniais ir ten aptarinėja savo psichiatrus. Sako, turiu naują psichiatrą, jis toks seksualus, kaip Di Kaprio, – tai vakarėlių pokalbių tema ir socialinio statuso ženklas.

Viena dama lankydavosi pas psichiatrą kiekvieną ketvirtadienį jau daug metų. Jis žinojo apie ją viską. Ir jam jau buvo gana, bet ką daryti? Jis nusipirko puikų, balsu aktyvuojamą įrašantį magnetofoną ir pasakė – ponia, įsitaisykite ant sofos ir viską, ką norite pasakyti man, kalbėkite. Šis puikus aparatas tai įrašys ir aš išklausysiu viską grįžęs ir mes aptarsime tai, kai jūs ateisite kitą kartą. Šiandien aš baisiai užsiėmęs, todėl, prašau atleisti, pabendraukite su mano magnetofonu. Ji valandą šnekėjosi su magnetofonu, o patenkintas psichiatras nusileido į barą ir užsisakė išgerti. Kiekvieną kartą, kai ji ateidavo, jis sakydavo jai kalbėtis su magnetofonu, o pats eidavo į barą. Po poros savaičių žiūri, į barą ateina jo pacientė. Sako, ką tu čia veiki, tu turėtum šiuo metu kalbėtis su mano magnetofonu. Daktare, žinote, aš nusipirkau gerą magnetofoną ir dabar mano magnetofonas kalba su jūsų magnetofonu, o mes galim čia kartu išgerti.

Tai tokie juokeliai apie psichologus ir psichiatrus. Niujorke juos vadina “shrinks”, nes jie sutraukia savo ego. Kalbant rimtai – jei jie žinotų, ką daro, galėtų palengvinti daugeliui kenčiančių žmonių, kiek pinigų sutaupytų. Tas pats pasakytina apie prekybą vaistais. Aš duosiu tau receptą, tai tik kainuos šiek tiek papildomai pinigų…

Jei matote, kad žmogui depresija, ar kitos dvasinės problemos, ką visų pirma reikia padaryti? Svamis Višnu Devadanda sakydavo, kad visų pirma reikia patikrinti, kaip žmogus kvėpuoja. Žmonės, kenčiantys nuo depresijos paprastai kvėpuoja nepakankamai: jų kvėpavimas paviršutiniškas, neritmingas, todėl į smegenis patenka per mažai deguonies ir žmogus ima jaustis prislėgtas. Jei žmogus įpranta netaisyklingai kvėpuoti, vieną dieną jis suserga depresija. Kai kurie vyrai nešioja marškinius ankšta apykakle bei užveržtus kaklaraiščius, moterys – ankštas liemenėles. Mes ateiname į darbą ir visą dieną sėdime susilenkę prie kompiuterio. Mes kvėpuojame netaisyklingai. Ir greitai susinerviname.

Pagrindinė mūsų problema, kad užmiršome, kaip reikia kvėpuoti. Todėl priežasčių reikia ieškoti kvėpavime, o ne motinos ar tėvo elgesyje (užmirškit apie tai). Priežastis ne juose. Žmogus dėl įtampos, stresų ir pergyvenimų nustoja kvėpuoti. Kaip gėlė, kurią laistote tik retkarčiais, nusilpsta, o jūs mąstote apie mamą ir tėvą. Todėl atkreipkite dėmesį į kvėpavimą ir pamokykite žmogų pranajamos. Kasdien, jei įmanoma. Ir netrukus jūs pamatysite, kad depresija praeina. Žinoma, kartais yra labai didelės ir rimtos depresijos priežastys, bet jos yra netiesioginės. Tiesioginė priežastis ta, kad žmogus nustoja taisyklingai kvėpavęs. Ir tada artejam prie depresijos. Tai svarbu suprasti.

Svamis Višnu šioje srityje turėjo daug patirties. Aš taip pat šiek tiek turiu tokios patirties. Kai pas mane ateina žmogus, besiskundžiantis depresija, paprašau jo giliau įkvėpti. Ir jiems nieko neišeina – jie įkvepia labai paviršutiniškai. Ir tai – jų bėda. Todėl labai svarbu išmokti kvėpavimo pratimų. Jei juos darysite, neturėsite tokių problemų gyvenime: galvos skausmų, migrenų ir pan.

Grįžkime prie proto. Protas pasislepia už savo paties didelio greičio. Dėl to, jo niekas nepažįsta. Bet Radža joga pateikia proto aiškinimą. Ji apibrėžia, kur yra protas ir iš kokių dalių jis susideda,kaip veikia, kaip jį valdyti. Kas yra tie stabdžiai, kuriais galime sulėtinti proto judėjimą. Protas labai greitas. Tarkim mano paskaitos klauso mažas vaikas, kuris anglų kalbą supranta puikiai: ar jis supras apie ką aš kalbu?. Mama sako – ne. Ar aš nuo jo ką nors slepiu? Neslepiu, bet jis nesupranta. Kodėl? Nes jo mintys laksto per greitai.

Mes stabdome mintis per tai, ką mes vadiname išsilavinimu. Kai reikia išlaikyti egzaminus, ką mes darome – studijuojame. Mes koncentrujamės į tam tikrą dalyką. Ir jei to nedarome – egzamino neišlaikome. Ta koncentracija yra netiesioginė. Joga sako, gerai yra studijuoti, bet svarbiausia yra išmokti koncentruoti mintis. Koncentruojant mintis protas sulėtėja. Tai yra geriausi stabdžiai mūsų protui. Tai – asanos, pranajama, atsipalaidavimas, vegetariškas maistas, pozityvus mąstymas ir meditacija. Kaip jaučiatės po geros asanų pamokos? Gerai! Norėčiau paklausti, ką reiškia jaustis gerai? Ar kūnas jaučiasi gerai? Ar protas? Ar emocijos? Ar intelektas? Kas jaučiasi gerai? Ir kodėl taip sakot? Per jogos asanas gerokai pristabdome protą. Todėl esame ramesni. Bet kodėl jaučiamės gerai? Todėl, kap protas tampa taikus.

Tarkim aš turiu tokią galią ir parodysiu jums Dievą šį vakarą. Kaip jis turėtų atrodyti? Žinote istoriją – visi nori patekti į dangų, bet viena problema – niekas nenori dėl to mirti. Didžiulis prieštaravimas.

Taigi – kodėl po asanų išties jaučiamės gerai. Tai didelis “Kodėl ?” /…pauzė…/. Todėl, kad jūs padarėte labai pozityvų apgalvotą žingsnį link Gėrio. Aš jūsų klausiau, kaip atrodo Dievas. Mes neturime supratimo. Bet per jogą pradedame jaustis gerai – kadangi priartėjame prie Gėrio (kurį vadiname Dievu, Jėzumi, Buda, Alachu, Mohametu) todėl ir jaučiamės gerai. Mūsų mintys ir emocijos aprimsta, priartėja prie ramybės, prie gėrio. Joga neduoda jums stimulų fantazijos polėkiams apie tai, koks yra Dievas, bet ji sako, kad gerumo jausmas po gero jogos užsiėmimo yra tarsi smiltis, kai Sachara būtų Dievo pajautimas. Paragauji tik smiltelę. Kiekvieną kart po asanų ir pranajamos užsiėmimų, priartėji prie gėrio, todėl jautiesi gerai. Tai vadinama Dievu, Tiesa ir panašiai. Joga duoda praktinį įrankį, kaip ten patekti. Ir po kurio laiko pradedi norėti gerai jaustis kasdien. Ir tampi labai geru žmogumi, arba jogu, arba išminčiumi. Taip ir būna. Jokio okultizmo, jokių stebuklų – viskas prieš jūsų akis. Ir joga siulo praktinius būdus, tai nėra tik teorija. Praktinius būdus, kaip tai įgyti – asanos, pranajama, t.t.. Penki Višnu Devanandos įvardinti punktai yra stabdžiai mintims stabdyti. Kai sulėtini mintis, imi jaustis gerai. Nes protas ramesnis. O kodėl jis ramesnis – nes priartėji prie Dievo. Ir tada gali įžvelgti atskiras proto sudedamąsias dalis. Taip kaip, sustojus propeleriui, gali suskaičiuoti jo sparnus. Tie 5 principai, naudojami minčių stabdymui, gali atrodyti labai paprasti, tačiau juose glūdi mokšos (išsilaisvinimo) jėga. Pvz.. pažvelgę į mažytę obuolio sėklytę, ar matome ką nors? Galim nusinešti į laboratoriją ir padalinti į 4 dalis ar ką nors matysime – ne. Galime tiesiog sutrinti ją tarp pirštų. Bet jei ją pasodinsime geroje dirvoje tinkamu metu ir tinkamai prižiūrėsim, tai po 10 metų turėsim didžiulę obelį su daugybe obuolių, kurių sėklas galėsime pasodinti kiek kartų? /…/ Begalybę. O kai žiūrim į mažytę obuolio sėklą, joje nieko nematom. Įsivaizduokime tiktai kokią jėgą ši mažytė sėklytė savyje turi – begalinę jėgą. Ji gali užkloti obelimis visą žemę. Joga – 5 svamio Višnu jogos principai – kaip ta obuolio sėkla, visi gali praktikuoti. Ir tai atrodo gana paprasta. Bet su praktika atsiranda miškas – ateina žinojimas, ateina ramybė, ateina išsilaisvinimas. Ir tada pradedi suprasti, kas yra protas. Jokio okultizmo, joga yra mokslų mokslas. Nes viskas, ką aš darau, prasideda mano paties prote. Todėl Radža joga sako, išsiaiškinkime, kas yra protas, kaip jis veikia ir kaip jį valdyti. Taigi karališkasis kelias – kontroliuoti protą. Aukščiausia stadija yra meditacija. Kitos 4 yra labai naudingos mums – pradedantiesiems. Nes mes negalime išsėdėti 6-7 valandas per dieną kaip reikia radža jogoje. Per šias paruošiamąsias praktikas mes išmokstame po truputį suprasti, kas tas protas yra. Linkėčiau, kad vieną dieną kažkas iš jūsų už tai gautų Nobelio premiją.

Viskas atrodo labai paprasta, bet 2000-aisiais mes to dar nebuvome išsiaiškinę. Tačiau kadangi koks nors autoritetas sako “yra taip ir taip” – visi sako “taip, taip”. Ir jokių klausimų. Jie žino, kad mes nežinome. Ir jei aš esu psichologijos ar psichiatrijos mokslų daktaras, viską ką aš sakau, jūs priimat už gryną pinigą, nes patys nieko nežinot. Kartą viename stambiame žurnale skaičiau straipsnį, kurį parašė žymaus universiteto psichologijos dekanas. Straipsnis vadinosi „Ar egzistuoja žmogaus sąmonė ?”. Man labai norėjosi parašyti jam laišką. Pone, jei jūs klausiate klausimą, jūs turėtumėte turėti sąmonę, antraip jums klausimų nekiltų. Ar ne ? Visiškai kvaila, bet kai skaitai straipsnį ir žinai, kad jis žymaus universiteto dekanas, atrodo labai protingas. Bet jei ta tema pamedituosi, suvoksi, kad tas ponas nežino pats apie ką kalba. Žinome, jei pradėsi su juo ginčytis, jis tuoj pasirems savo autoritetu. Jis nežino kas yra protas. Proto sudėtis paprasta. Bet suvaldyti jį sudėtinga – tai užima ne vieną gyvenimą. Tačiau bent jau žinai kur link eini. Be to, turi praktinius būdus jam valdyti. Deja tie, kurie ieško priežasčių išorėje, neturi supratimo. Kas su jais atsitinka? Nesvarbu kiek jie turi valdžios, pinigų, koks jų išsilavinimas, faktas tas, kad jie turi mirti ir gimti, vėl mirti ir gimti, kol supranta. Todėl nevertinkite savo veiklos mokytojų kursuose kaip nereikšmingos. Tai turi įtakos gyvenimui ir mirčiai. Daugybė žmonių šio žinojimo ieško, o jūs jį gaunate ant auksinės lėkštutės. Jūsų gaunamų žinių vertė neišmatuojama. Kai kurie jūsų tik vėliau tai supras. Tai nėra eilinės žinios. Ankščiau jos buvo žinomos tik Brahminų kastai, o visiems kitiems durys buvo užvertos. Bhagavatgita kalba kaip sustabdyti gimimų ir mirimų ratą. Jei mes tą knygą žinom, mes galime išmokti jogos ir sustabdyti ratą. Jei nežinom, nesvarbu ką veikiam, mes esam, turim mirti ir vėl atgimti. Taip susiformavo kasta. Jie nesakė niekam.

Ir tik svamis Šivananda, svamis Vivekananda ir kt. perdavė mums, vargšams užsieniečiams, šias žinias. Nesvarbu, kiek mes pažengę kompiuterių srityje, materialiame pasaulyje, mes nepajėgūs spręsti gyvenimo ir mirties problemų. Tačiau turėdamas šias žinias, vieną dieną gali sustabdyti pasaulį ir išeiti. Tada pradėsi suprasti, apie ką kalba Radža joga. Dabar gal jums nuobodu, skauda galvą. Bet vėliau gyvenimas priverčia tai suprasti. Svamis Višnu buvo žinomas kaip skraidantis svamis. Kodėl? Nes jis pilotavo nuosavą lėktuvą. Tam jam reikėjo mokytis tiek teorijos, tiek praktikos. Baigęs teoriją jis nuvyko į oro uostą ir turėjo lipti į lėktuvą, bet prieš tai jam reikėjo patikrinti lėktuvą iš išorės. Ar padangose pakankamai oro, ar sparnų palinkimo kampas teisingas, ar tvarkoje radijo antena. Ir paskutinis patikrinimų punktas, kurį svamiui davė instruktorius buvo: ar nėra paukščio lizdo variklyje. Kvailas klausimas ar ne? Lėktuvas nusileido, variklis dar karštas, joks paukštis fiziškai nespėtų ten lizdo susisukti, nes tas lėktuvas kyla ir leidžiasi kiekvieną dieną. Galvotum, tam instruktoriui galvoje negerai. Bet svamis nieko nepasakė. Po dešimt metų nuvyko į oro uostą. Svamis turėjo savo lėktuvą ir jis laikėsi instrukcijų. Jis turėdavo lapą su sąrašu punktų, kuriuos reikia patikrinti. Priėjęs prie paskutinio punkto jis pažvelgė į variklį, ar ten nėra paukščio lizdo. Ir ką jis pamatė? – paukščio lizdą. Taigi, po 10 metų jis suprato skraidymo instruktoriaus išmintį. Žinoma tada, kai jis mokėsi, jam tai atrodė kvaila, bet po 10 metų pamanė: “oho, jei nebūčiau daręs to, ką liepė instruktorius”. Jei esi 10 000 pėdų aukštyje ir viename variklių yra paukščio lizdas, ar žinote, kaip jį iš ten ištraukti ? (svami Durganada sako – su dulkių siurbliu). Taip ir su mumis atsitinka, todėl prisiminkite apie lizdą variklyje. Būkite atviro proto, galvokite apie rūpimą dalyką, praktikuokite ir gausite atsakymą. Tai gali užtrukti 5, 10 ar 30 metų, bet tas atsakymas išgelbės jums gyvenimą – o ko daugiau jums reikia? Tai yra joga ir tai yra gyvenimas – tikras dalykas. Tai ne kokakola. Jogoje viskas paprasta, jokio okultizmo, jokių stebuklų, viskas prieš mūsų akis yra nuolat. Prisiminkite, kad visos religijos ir raštai sako, kad Dievas yra begalinis, visur esantis, visagalis, viską žino. Reiškia jis yra čia dabar su mumis. Dievas kalba su tavimi ir Dievas klauso tavęs, bet aš jo nematau. Bet kiekvienas šventasis sako man – Dievas yra visur. Bet čia jo nėra. Kodėl mes jo nematom? Kodėl, jei tokie žmonės sako “jis čia”? Aš esu gimęs Romoje. Mane trijų dienų amžiaus krikštijo šv. Petro katedroje. Ir ten aš Dievo nemačiau. Galvojau, gal jis Mekoje? Ne, nėra. Sakau, gal Jeruzalėje? Bet ir ten jo nėra. Nuvykau į Indiją, į Himalajus olon – ir ten nėra. O man sako – jis yra visur. Kas mums neleidžia Dievo pamatyti? Žinote kas? – mūsų pačių kvailo proto greitis.

Rašte sako labai aiškiai: Dievas + protas = Žmogus, iš to seka, kad Žmogus – protas = Dievas.

Paprasta. Jei tai supranti, pasieki Mokšą ( išsilaisvinimą), Samadhi. Todėl natūralu, kad Radža jogai sako – išsiaiškinkime, kas tas protas. Tada sužinosim kas yra Dievas. Yra 8 žingsniai Radža jogoje, kuri dar vadinami karališkuoju keliu arba Aštanga joga – aštuonių žingsnių kelias. Indijoje žmonės paprastai sako – joga. Kai Vakaruose kalbame apie jogos praktiką, mes dažniausiai turime omenyje Hatha jogą, t.y. fizinius pratimus. Indijoje – meditaciją arba Radžą jogą. Viską į vieną sudėjo Patandžali Mahariši. Jis neišrado Radža jogos, bet sudėjo žinias į vieną, kaip gyvą patirtį ir susistemino. Tai buvo didis žmogus ( Maha – didis, Rishi – nušvitęs žmogus). Sakoma, kad jis gyveno 500 – 800 metų prieš Kristų. Kadangi tai žodžiu perduodamos žinios, jos ateina iš tūkstančių tūkstančių metų gilumos. Taigi, jis pavadino tai Radža arba Aštanga joga: Yama, Niyama, Asana, Pranayama, Pratyahara, Dharana, Dhyana, Samadhi. Pirmieji 5 žingsniai sudaro pastato pamatą. Paskutinieji trys žingsniai yra tikrasis žinojimas, išreikštas sutrose (aforizmuose). Yama ir Niyama yra kaip 10 Dievo įsakymų: ką daryti ir ko nedaryti. Asanos – jogos pozos, išlaikomos tam tikrą laiką. Pvz. yra 8 milijonai 4 tūkstančiai asanų. Jų pavadinimas baigiasi “asana”. Tai reiškia: patogi poza, išlaikoma tam tikrą laiką. Radža jogoje mes pagrinde kalbame apie asanas, kaip 5 pagrindines pozicijas meditacijai. Kodėl mes sėdime sukryžiavę kojas? Todėl, kad tai iš Indijos? Todėl, kad tai Rytai? Todėl, kad norime jus priversti kankintis? Ne. Kokia pagrindinė priežastis? Prisiminkite, kad jogoje viskas turi mokslinį paaiškinimą. Kai mes medituojam, energija iš kūno apačios stuburu kyla į viršų ir po to vėl leidžiasi žemyn ratu. Jei mūsų kojos nesukryžiuotos, visa energija išeis lauk. Dėl to mes sėdime sukryžiavę kojas ir yra 5 skirtingi būdai kaip tai padaryti. Tas pats pasakytina apie rankas. Tam naudojamos mudros. Žymi mudra – Budha, kuri reiškia: mano individuali siela ir kosminė siela tampa vienu.

Todėl asanos labai svarbu, nes paruošia mus meditacijai. Jei po 5 min. ima skaudėti kelius ar nugarą, susikoncentruoti nepavyks. Todėl meditacijai ruošiamės darydami asanas. Pranayamą darome tam, kad smegenys gautų daugiau deguonies ir protas sustiprėtų. Deguonies trūkumas – priešingai – sukelia depresiją. Pratyahara moko sumažinti išorės jutimų poveikį. Jei dainuodamas Om Nama Naraya Naya girdi lauke čirškiant paukščius ir užuodi pusryčius, negali susitelkti. Todėl stengiesi – kaip vėžlys- sulįsti į save ir į išorę nereaguoti – tai Pratyahara. Dharana – reiškia, kad galim sutelkti protą maždaug 5 minutėms, Dhyana – 15 min., Samadhi – maždaug 0,5 val. Tai techninis šių žodžių aiškinimas. Kitaip – tai mistinis patyrimas bendravimo su Dievu. Tai 3 paskutiniai žingsniai yra svarbiausia Radža jogos dalis. Turi medituoti apie sutras (aforizmus). Jos yra tarsi kelio ženklai, nuorodos, aiškinantis kaip veikia protas. Kiekvienas žino, kad yra skausmas, kiekvienas kenčia, bet neturi supratimo, kas tai yra. Radža joga sako, kad yra 5 skausmo rūšys. Kai išmoksti medituoti, gali pakilti virš skausmo. Tai įmanoma ir padaroma per sutrų suvokimą. Tarkim žiūrim į daiktą 5 min. atmerktom akim ir tada turim aprašyti jo detalę. Tai Dharana. Po to (Dhyanoje) turime lupą ir vėl 5 min. į tą daiktą žiūrim. Matom daugiau detalių. Ir galų gale Samadhi – paimame elektroninį mikroskopą – matome daikto molekulinę struktūrą ir pakylame virš jo. Taigi, pradėję studijuoti sutras, imame kontroliuoti protą ir galime būti aukščiau jo.

Apibendrinant. Sutra atskleidžia kažkiek apie protą ir jūs pradedate medituoti. Metame akmenį į ežerą. Pirmas ratas, kuris kyla vandenyje, įmetus akmenį yra intelektas. Tada medituojant darosi daugiau ratilų ir kažkuriuo momentu intelekto panaudoti nebegali. Tada ateina intuicija, kuri gali išspręsti visas problemas. Su intuicija pakyli virš gimimo ir mirties, virš proto, virš jausmų, virš 3 matavimų ir susitinki su begalybe, amžinybe ir nemirtingumu. Taigi Radža joga pradeda proto studijavimu kad išvystytų intuiciją. Kai šios žinios bus perduotos žmonėms mokyklose bei universitetuose ir jie įgis intuiciją, gali būti, kad auksinis amžius ateis. Tai didžiulė jėga, dovana, kurią joga turi žmonijai. Be intuicijos XXI a. auksinio amžiaus negalime tikėtis. Bet joga duoda tam raktą.

Paruošė Sivanandos jogos studija