Orų spėjimai
Pateikė Boleslovas Grossas:
Jei tetervinai iš ryto ulba, tai kitą jauną mėnesį šals, jei iš vakaro – bus šilta.
Jei 40-ies mučelninkų naktį šalo, tai šals 40 naktų, jei nešalo – nešals ir bus geras pavasaris.
Jei 40-ies mučelninkų naktį nešąla, tai bus šalnota vasara – pašaldys pasėlius ir pievas.
Jeigu lyjant iššoka burbulai ir ant vandens ilgai važinėjasi, bus ilgas lietus.
Jei paukščiai paskrenda anksti ir atrodo pavargę, bus blogas pavasaris ir visi metai bus blogi.
Kas Užgavėnių dieną toli eina ir daug važinėjasi, tų pasėliai išaugs gražūs ir ilgi. Jei namie sėdi, menki tebus.
Kas pirmą kartą pavasarį pamatė kielę žemai, to pasėliai bus menki, vos iš žemės išlindę, kas užlipęs, sakysim, kad ir ant stogo kielę pamatys, to pasėliai bus aukšti, sulig stogu.
Parlėkusi kielė išspiria ledą.
Varlėms pavasarį atsigavus, jau galima tikėtis ir šilumos.
Kol negirdi budučio, tikros šilumos nesitikėk.
Jeigu paukščiai lekia žemai, tai aukštai yra šalta, šąla paukščių pasparniai – galima tikėtis šalčių, o jei aukštai – lauk šilumos.
Rudenį, trečią dieną po to, kai pradeda lėkti gervės, galima tikėtis sniego, o pavasarį – šilumos.
Jei gražus oras, o šiaurėje apsiniaukę, bus blogi orai. Jei blogas oras, o šiaurėje nusišviečia, bus gražūs orai.
Jei dūmai aukštyn kyla, bus blogas oras, jei žemyn – geras.
Jeigu rasa nuo langų iš viršaus bėga žemyn, lauk giedro oro, jei nyksta ant langų – bus lietaus.
Jei Verbų nedėlia (savaitė) graži, tai Velykų nedėlia bus bjauri ir antraip.
Jeigu Velykų rytą gegužė užkukavo, bus gražus pavasaris, o jei ne – bjaurus.
Jei iki šv. Jono gražus oras ir sausa, tai po šv. Jono bus bjaurūs orai ir šlapia.
Avis reikia kirpti Kūčių dieną – bus gerų vilnų ir avys gerai vesis.
Koks vėjas bus Velykų antrą dieną, toks bus iki saulėgrįžos.
Jeigu Blovieščiaus rytą įšalo, tai 7 nedėlias rytmečiais šals.
Kol varna 3 kartus neiškrankė, tol nebus pavasario.
Jei gaidys iš vakaro gieda, bus oro permaina, jei ant žemės – pagada (giedra), o jei aukštai palipęs – lauk lietaus.
Jei jaunas mėnuo matomas kniūste, bus geras, žmonėms ir gyvuliams sveikas oras, o jei aukštinelkas – bus antraip.
Jei jauną mėnesį iki 3-4 dienų matysi, per visą mėnesį jis danguje švies (bus geras oras).
Jei ąžuolo obuolyje (pumpuriuke ant lapų) pamatai musę, tai ateinantys metai bus labai vaisingi, jei skruzdį (skruzdėlę) – lynoti, jei kiaušinį – vargani.
Šienaujant jei pelių lizdus randi (ir skruzdėlių malkutes) viršuje kerpių ar aukštokai žolėse, bus lynota vasara, o jei žemėj – sausi metai.
Jei ant medžių, tvorų, žolės yra daug voratinklių, bus gražus oras.
Kai naminiai paukščiai iš vakaro iki vėlumos žiravoja, iš ryto bus lietaus, o jei anksti sugula – gražus oras.
Jei lyjant vištos bėga nuo lietaus, neilgai belis. O jei lyjant ant lauko vaikščioja, ilgai lis.
Kiaulės neša kinį prieš šalnas, audras, o iki vėlumos čiužinėja prieš lietų. Anksti nugula prieš gerą orą.
Gandras neša virbus, mėšlus į lizdą. Iš kurios pusės užsikrauna, iš tos ateis blogi orai.
Kai vyšnios ir bruknės žydi antrą kartą, bus gražus ruduo.
Jei gegužė tekukuoja tik toli nuo namų, pranašauja blogą ir ankstyvą rudenį. Jei anksti nustojo kukavusi, ruduo taip pat bus ankstyvas.
Kai labai liepos žydi, bus lietinga vasara.
Jei šermukšniai labai žydi, bus lietingas ruduo.
Jei perkūnija pavasarį pareina iš šiaurės, bus šalti ir blogi metai, jei iš rytų – geri ir sausi, jei iš pietų – šilti ir geri, jei iš vakarų – šlapi.
Jeigu pirmoji perkūnija stipri (vodinga), tai per visus metus tokia pati bus.
Jeigu lyjant perkūnija nuėjo į šiaurę ir į rytus, po perkūnijos bus šalta, jei į vakarus ar pietus – bus šilta ir šlapia, oro permainų nelauk, kol nesugrįš perkūnija.
Kai per šienapjūtę mėlynuoja ir juoduoja dangus, bus lietaus.
Katė vemia prieš audrą ir blogą orą.
Senovėje laikydavo į sieną įkištą sausą, tievą (ploną) eglišakį, nes prieš gerą orą jis pasiriesdavo, o prieš lietų nusvirdavo
REIKŠMĖ
Pateikė Boleslovas Grossas:
Jeigu valgant žmogus užspringo, jam kažkas pavydėjo. Jeigu valgant, geriant maistas pasiliejo, į svečius kažkas skuba.
Jeigu blakstienas niežti, netikėtai gausi prigerti (kiti sako: išgirsi nelauktą naujieną).
Jei dešinioji ausis skamba, išgirsi netikėtą naujieną, jei kairioji – pati tokią naujieną pasakosi.
Jei dešinioji ranka niežti, pinigų išleisi, jei kairioji – pats pinigų gausi.
Jei dešiniosios rankos nagai žydi, dovanas kitam duosi, o jei kairiosios – pats dovanų gausi.
Jei gegužė užkukavo turint pinigų, visus metus pinigų turėsi.
Jei katė subinę laižo, tai moteriškė ateis, jei kojas ir kitur kame – vyras ateis.
Jei nori arklį laimingai parduoti, tai prieš jomarką jį šerk pasturgalį atsukęs į šiaurę, o paskutinę naktį prieš jomarką atsuk arklį prieš tą pusę, į kurią vesi.
Jei į jomarką arklys nelinksmas eina, tai bus neparduotas.
Jei myš, tai grįš, jei šiks, tai nebliks.
Kol žvaigždžių sietas nesileidžia į žarą, žirgo neleisi ėsti į balą.
Negalima duoti geram draugui ir jauniesiems šventų daiktų – susipeš, labiausiai jaunieji.
Kitam negalima dovanoti aštrių iš metalo padarytų daiktų (spilgų, adatų, peilių, žirklių) – badys viens kitą ir išmetinės visą amžių.
Jei moteriškė motina liko (pastojo) į jauną mėnesį, tai gims duktė, o jei į pilniją – sūnus.
Jei voras leidžiasi ar atbėga – atneša laimę, jei bėga šalin – nuneša laimę tolyn.
Iki Žolinės negalima obuolių valgyti – apteksi skauduliais.
Kūčių duonos negalima valgyti – apteksi utelėmis.
Jei užsinorėjai nelaiku miego, bus svečių ar lietaus.
Jei moteriškė sau nagus griaužia, nevesk jos: priešingu atveju ji tave visą amžių griauš.
Išsišukavus galvą, iššukuotų plaukų negalima išmesti – nusus plaukai, liks kaip nusvilę, nušiurs. Juos reikia sudeginti.
Galvos negalima plauti jauną mėnesį – utimis (utelėmis) apteksi.
Vorai – Panos Švenčiausios darbininkai ir verpėjai. Kai voratinkliai krenta žemyn, Pana Švenčiausia laimina žmones.
Jeigu kam nors akis traukia, tai veikiai (greitai) ką nors iš artimų giminių ištrauks (mirs).
Jei kas užspringo, žinok, kad pavydėdami vaišino.
Jei paleisi gyvą vėžį, ir jis kokiame urve padvės, tai į tą vietą trenks perkūnija.
Pilant arbatą arba kavą, neplauk stikliuko, išplausi savo laimę, pinigus.
Ten, kur stovi (gyvena) gandrai ir balandžiai, ten gyvena geri žmonės.
Jei kuriais metais per šv. Lauryną nelyja, būna daug gaisrų.
Gegužė nustoja kukavusi tada, kai užlesa miežių varpų – užspringsta.
Negalima nešioti gintaro karolių (net spilgos), – pasensi. Ir perkūnija gali trenkti.
Ligonis susipurtino – smertis (giltinė) pažiūrėjo į dantis, ar geras bus ar ne.
Pateikė Anastazija Končienė:
Jei gegužės mėnesį sninga, tai sako, kad „gegužė kepsnį kepa” (Anastazija Končienė taip pasakė, 1911 m., kai ėmė snigti gegužyje. – I. Končiaus pastaba)
Užrašyta 1913 m. birželio 24 d.:
Kelintą jauno mėnesio dieną nutrauksi veršį, tiek metų turėdamas jis ves.
Užrašyta 1913 m. rugpjūčio 27 d.:
Jei gimdo jauną mėnesį, pagimdo dukterį. Sesuo tokiu laiku gimdė ir pagimdė.
Jei višta negali kelias dienas iš eilės padėti, o pažiūrėjus atrodo kaip dėsianti, reikia ją pervaryti per vyriškų kelnių rietą.
Užrašyta 1922 m. gegužės 7 d.:
Dotnuvos dvaro laukuose yra kapinės. Yra čia labai senas kryžius. Ant jo išlikę užrašai, tik sunkiai beišskaitomi;
1. Parašas: a. S. P. 1887 R. Marcian Ciahono
2. 1889 Antoni Ciahono wicz Zundo
3. S. P. Wincenty newerdofs ki Umar 1891 R
